Inga Grubliauskienė, festivalio vadovė: „Bendraujant su bičiule fotografe Egle Sabaliauskaite, man kilo mintis pakviesti Klaipėdos fotografus bendram džiaziniam susibūrimui – užfiksuoti ne tik atlikėjus scenoje, bet ir tai, kas dažniausiai lieka „už kadro“: žiūrovų nuotaikas, savanorių ir techninio personalo darbą. Į draugišką džiazo festivalio šeimą su nauja energija veržliai įsiliejo ir 14-os entuziastingų, kūrybingų, netaupančių savo laiko ir jėgų fotografų komanda. Jie užfiksavo gausybę žavingų akimirkų – kadrų. Išskirtiniu talentu išsiskiriantis dizaineris Gorgeous Bergman iš visos šios gausios medžiagos tris originalias kompozicijas – atlikėjai , komanda, žiūrovai. Vienas Festivalio bičiulių bendrovė ATSIS atspaudė didžiulius tentus, o metalą plastiškai prakalbinantis virtuozas Rytis Zenkevičius sukūrė unikalų stovą. Tegyvuoja džiazas, nes tai ne tik muzika, tai tikėjimas, tai filosofija, tai jėga suburianti bendraminčius gražiems ir dideliems darbams. Kviečiu visus aplankyti šią foto parodą, o nusifotografavus prie savo nuotraukos, atsiųsti ją į Klaipėdos pilies džiazo festivalio FB puslapį. Išradingiausios ir originaliausios fotografijos autoriaus laukia prizas.“
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos m. meras, festivalio globėjas : „Klaipėda – išskirtinis miestas. Jūra, uostas, džiazas ir kūrybinio polėkio sklidini žmonės laisva dvasia – tarsi labiausiai išsiskiriančios uostamiesčio portreto spalvos, lyg miesto vizitinė kortelė. Daugybė miestiečių aukodami savo laiką, mintis, energiją ir širdį tam, kad Klaipėdos vardas skambėtų toli už jūrų marių, drąsiai gali būti vadinami tikraisiais savo gimtosios Klaipėdos patriotais. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriams pavyko ne tik kad sudominti, bet ir draugėn suburti šaunius ir kūrybingus bei išradingus fotografus po garbinga džiazo festivalio vėliava. Be jokio atlygio, praktiškai nesumerkdami bluosto ištisas keturias paras fotografavo visuotinus džiazo “atlaidus” Klaipėdoje. Būtent jie velią naktį laukė iš tolimiausiųjų pasaulio kraštų atvykstančių džiazo muzikantų, tarsi „gerieji šešėliai“ sekiojo paskui juos po miestą, užkulisius, prie scenos repeticijų ir koncertų metu. Būtent jie atkakliai fiksavo alinantį festivalio savanorių triūsą, fotografavo džiaugsmo ir susimąstymo, euforijos ir pasimėgavimu pasipuošusius klaipėdietiškai šviesios publikos veidus. Įdėmiau pažvelgę i šias meniškas ir ekspresyvias nuotaikas galime įsitikinti, kad Klaipėdos „džiazuose“ matome ne minią, bet publiką… Negalėjo nežavėti ir ta aplinkybė, kaip operatyviai visas šis didžiulis ir margaspalvis „festivalio fotoportretas“ buvo pateikiamas virtualioje erdvėje, suteikiant galimybes mėgautis juo gausiam Klaipėdos džiazo festivalio bičiulių būriui visame pasaulyje. Drauge su jais ir festivalio žvaigždės negalėjo atsistebėti tokiu nepriekaištingu šių nuotraukų meniniu lygiu. Kiekvienas festivalio atlikėjas atminimui gavo dovanų fotografijų albumus, kuriuose visos fotografijos buvo sužymėtos Klaipėdos pilies džiazo festivalio ženklu. Į Afriką, Australiją, Ameriką ir žinoma Europą šių nuostabių fotografų dėka iškeliavo nuoširdi ir žaisminga Klaipėdos dalelė ir būtent taip jie tyliai ir ramiai, bet tuo pat metu labai solidžiai ir profesionaliai garsina visų mūsų Klaipėdos vardą.“
Kultūrologas Linas Poška:
„Šeštadienį, lapkričio 9 dieną Šiauriniame rage atidaroma džiazo festivalio nuotraukų paroda. Nuotraukos sudėtos į 3 didelius (2,5 mX2,5m) stendus. Šiemetinio Klaipėdos Pilies džiazo festivalio akimirkas fiksavo 14 savanorių fotografų: Agnė Bučienė, Artūras Aušra, Donatas Ruginis, Donatas Vaičiulis, Eglė Sabaliauskaitė, Gaiva Varnelienė, Giedrė Ruigytė, Manvydas Klumbys, Sigita Lubauskė, Tadas Krinickas, Valentina Christova, Violeta Mačienė, Algis Ražauskas, Gediminas Stirba. Iš tūkstančių jų padarytų nuotraukų stendui panaudotos 484 foto. Dizaineris Gorgeous Bergmanas sukūrė iš jų 3 festivalio logotipo pavidalo kompozicijas iš muzikantų, klausytojų ir savanorių nuotraukų. Pirmos dvi juodos/baltos, pastaroji spalvota“.
Linas Poška tokiame meniniame festivalio fotografijų parodos sprendime įžvelgia seną ir garbingą tradiciją: „Portreto komponavimas iš pagalbinių siužetinių detalių žinomas jau nuo XVI amžiaus, iš to laiko yra populiarūs ankstyvojo manieristo G. Arcimboldo – kurį kai kas laiko ir XX a. siurrealistų pirmtaku – tokiu būdu nutapyti portretai. Mūsų atveju G. Bergmanas tą užduotį išsprendė maksimaliai švariai, sausu stilingu ritmu. Neabejotina kūrybinė sėkmė yra džiazo savanorių stendas, – su spalvota fotografija dirbti yra daug sunkiau, ir kaip tik šiuo atveju geriausiai matosi nepriekaištingas dizainerio skonis. Stendai verti žiūrėti mažiausiais bent du kartus: iš pagarbaus atstumo, vertinant G. Bergmano darbą – ir iš arti, jau žiūrint į konkrečias fotografijas. O jas darė tikrai talentingi meistrai.“
Klaipėdos.info
