2018-ieji atnešė nemažai pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Buvo priimta daug ryžtingų, sveikintinų sprendimų, tačiau kartu padaryta ir nemažai klaidų. Džiugu, kad formuojant aukštojo mokslo politiką, studentų ir jų atstovų balsas buvo girdimas.
Metų pradžioje – nežinia
Daug nežinios studentų tarpe įnešė 2018 metų pradžioje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva vykęs studijų krypčių vertinimas. Kaip jau žinome, vėliau šis sprendimas ir pats vertinimas buvo pripažintas antikonstituciniu. Nepaisant to, kad šis ŠMM žingsnis buvo sveikintinas, tačiau įgyvendinimas, akivaizdu, labai prastas. Dėl šių priežasčių pasekmės yra jaučiamos tiek tarp studentų, tiek tarp aukštųjų mokyklų – suduotas smūgis pasitikėjimui šiuo metu vykstančiais procesais, susijusiais su aukštojo mokslo reforma ir visa kokybės vertinimo sistema. Antikonstituciniu buvo pripažintas ir dar vienas – Seimo sprendimas – konsoliduoti Lietuvos sporto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetus, nesilaikant visų būtinų procedūrų. Šiuo klausimu nuomonę išreiškė ir Lietuvos sporto universiteto Studentų atstovybė (LSU SA) – jie atliko studentų nuomonės tyrimą universitetų jungimo klausimu ir, balsams pasiskirsčius po lygiai, priėmė neutralią poziciją.
Studentų savivaldų indėlis
Studentų savivaldos ne tik aktyviai veikė savo aukštosiose mokyklose, tačiau prisidėjo ir prie nacionaliniu mastu vykdytų tyrimų ir procesų. Prisidėjo ne tik rengiant ir platinant apklausas bei analizuojant jų rezultatus, bet ir prie realaus problemų sprendimo. Būtent savivaldos žengia pirmuosius žingsnius savo aukštosiose mokyklose, kurių dėka Lietuvos studentų sąjunga galėjo ir gali inicijuoti pokyčius nacionaliniu mastu.
Labai didelės pagalbos Sąjunga iš savivaldų sulaukia skatinant akademinį studentų sąžiningumą. Savivaldos, savo ruožtu, kuria įvairias akcijas bei iniciatyvas, skatinančias studentus nesukčiauti viešų atsiskaitymų bei savarankiško darbo metu. Džiugu tai, kad 2018 -aisiais atliktas Akademinio sąžiningumo indekso tyrimas patvirtino, jog studentai darosi sąžiningesni. Tikiuosi, kad šiuo klausimu Sąjunga galės bendradarbiauti ir su naujai išrinktu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi. Šiuo metu yra viena kandidatė – buvusi Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos patarėja Loreta Tauginienė.
Kokie pokyčiai vyksta ir kokių reikia?
Daugybės pokyčių šiuo metu reikia socialinei aukštojo mokslo dimensijai Lietuvoje. Keliama minimali stojamojo balo kartelė kelia klausimų dėl Konstitucijoje įtvirtintos teisės į aukštąjį mokslą ir atskleidžia stigmą bendrojo ugdymo pakopoje, tačiau tuo pačiu tai yra viena priemonių, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę. Nerimą taip pat kelia ir psichologinė studentų būklė bei priekabiavimo skandalai, sudrebinę aukštąsias mokyklas. Kad problema iš tiesų egzistuoja, atskleidė Sąjungos inicijuoti Socialinės dimensijos bei Psichologinės studentų būklės tyrimai. Jų rezultatai buvo ne tik pristatyti žiniasklaidai – oficialūs raštai bei kreipimaisi dėl tyrimo rezultatų taip pat buvo siunčiami Seimo nariams, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (susipažinti su jais galite čia). Šie veiksmai atnešė ir apčiuopiamų rezultatų – kartu su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos inicijuota darbo grupe ir jos vadove – kandidate į akademinės etikos kontrolierius Loreta Tauginiene – buvo sukurtos seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo lyties pagrindu prevencijos gairės aukštosioms mokykloms bei daugiau dėmesio pradėta skirti psichologinės pagalbos prieinamumo aukštosiose mokyklose užtikrinimui.
Dalis pradėtų procesų vis dar vyksta – studentai nekantriai laukia skatinamųjų stipendijų kilimo bei pokyčių socialinių stipendijų ir tikslinių išmokų neįgaliesiems teikimo kriterijuose. Taip pat studentai ir jų atstovai tikisi, jog bus priimtas racionalus sprendimas dėl Seime įregistruoto „tvarkiečių“ siūlymo versti jaunuolius, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijavusius valstybės lėšomis, įpareigoti padirbėti Lietuvoje. Toks siūlymas nėra racionalus ir tai ne tik nepadės spręsti problemos, bet dar labiau padidins emigracijos mastus ir apskritai mažins Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą. Mano nuomone, Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad, pirma, būsimi studentai norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o antra, kad absolventams būtų sudarytos visos sąlygos likti Lietuvoje, o ne ieškoti patrauklesnių galimybių užsienyje.
Studentų gerovei svarbus bendradarbiavimas
Studentų gerovė gali būti kuriama tik bendradarbiaujant. Manau, kad pirmiausia svarbu užtikrinti studentų savivaldų bendradarbiavimą tarpusavyje ir ryšių mezgimą. Apie galimybes kurti bendrus projektus studentų atstovai kalbėjosi gruodžio mėnesį viešbutyje „Panorama“, Vilniuje, vykusioje konferencijoje „Alma Mater: atstovavimas bendradarbiaujant“. Visi teigiami pokyčiai aukštojo mokslo srityje nebūtų vykę nebendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija bei Švietimo ir mokslo komitetu. Nepaisant to, kad nuomonės kartais išsiskirdavo, mus vienijo ir vis dar vienija bendras tikslas – kokybiška ir konkurencinga Lietuvos aukštojo mokslo sistema bei studentų padėties gerinimas. Tikiuosi, kad šis tikslas užtikrins ir produktyvų bendradarbiavimą ateityje, o dar daugiau pozityvių pokyčių atneš ir pastarieji pasikeitimai Švietimo ir mokslo ministerijoje – bus tęsiami pradėti teisingi darbai ir vyks dialogas su visomis suinteresuotomis pusėmis.
Vaiva Kasiulynaitė
Komunikacijos vadovė
Lietuvos studentų sąjunga
