Šienligė arba polinozė (lot. „pollen” – žiedadulkė) dar vadinama šieno karštlige, šieno sloga, pavasario-vasaros sloga. Ją sukelia žiedadulkės – vyriškas augalo elementas. Tai alergine liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.
Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, ore yra didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali įsiskverbti. Todėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių. Labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias platina vabzdžiai.
Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės. Gali alergizuoti ir augalų vaisiai (pvz., topolių sėklos, pienių pūkai, medvilnės sėklų pūkeliai). Nereta priežastis – lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai”. Žiemą šienligę gali sukelti sausos puokštės, verbos. Spygliuočių žiedadulkės didesnės, su storesne kapsule, todėl alergizuoja rečiau. Šienlige serga nuo 1 iki 5 proc. ir daugiau gyventojų. Miestiečiai serga 3 kartus dažniau už gyvenančius kaime dėl įvairių teršalų poveikio.
Organizmas įsijautrina laipsniškai, todėl vaikai paprastai suserga tik po 3-6 žydėjimo sezonų. Maži vaikai šia liga serga rečiau. Iš pradžių jie būna alergiški maistui. Įdomu tai, kad daugiau kaip 60 proc. šienlige sergančių vaikų jau kūdikystėje buvo alergiški vaisių ir daržovių sultims. Būtent tokie vaikai šienlige susirgo dar maži. Pradžioje jiems atsirado alergija medžių, vėliau žolių žiedadulkėms. Manoma, kad alergija žiedadulkėms dažniau atsiranda vaikams, gimusiems pavasarį ir vasarą.
Su pirmąja žaluma, kai visos vaikų peršalimo ligos atsitraukia, prasideda sergančių šienlige kančios. Neretai tėveliai ar ligoniai kasmet tuo pačiu metų laiku kreipiasi į okulistą ar ausų, nosies, gerklės gydytoją dėl akių uždegimo ar užtrukusios slogos. Kartais pagalvojama apie adenovirusinę infekciją. Puikų ankstyvą pavasarį ir vasarą mes visi norime užmiršti savo bėdas, norime pabėgti nuo ligų, būti sveiki, pailsėti. Ir štai – šienligė!
Liga gali prasidėti akių uždegimu – konjunktyvitu: niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos. Dažniausiai būna stipri sloga – rinitas: netikėtai, staiga atsiranda priepuolinis, daugkartinis (10-60 kartų) čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš nosies, ji užburksta, patinsta, niežti. Vaikai nuolat čiaudi ir trina nosį ranka, todėl gali atsirasti skersinė nosies raukšlė. Tai – alerginis „saliutas”. Gali pakilti temperatūra, ima skaudėti galvą, peršti ir niežti gerklę ir gomurį.
Visi šie požymiai neturi jokio ryšiosu peršalimu, su ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Kai kuriems vaikams būna dilgėlinė, Kvinkės edema – gigantinė dilgėlinė: per kelias minutes smarkiai patinsta vokai, lūpos ar ausų kaušeliai, juos niežti, degina. Gali būti sezoninė žiedadulkių astma ir kiti požymiai. Bronchinės astmos požymių atsiranda keletą metų negydžius rinito ir konjunktyvito. Žiedadulkių astma serga 20-40 proc. sergančių šienlige. Negydoma astma gali komplikuotis, tęstis ne tik visą žydėjimo sezoną, bet ir ištisus metus. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Sergančiojo savijauta pablogėja saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną. Sveikatai palankios vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos. Vaikai geriau jaučiasi, parėję iš lauko į namus. Jei sloga užtrunka ištisus metus, galima įtarti alergiją namų dulkių erkėms, kitiems aeroalergenams ar profesiniams faktoriams! Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau sergančius ar jų tėvus galima paruošti žydėjimo sezonui, juos supažindinus su augalų žydėjimo terminais.
Alergizuojančių augalų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies, todėl gali nukrypti nuo kalendorinių terminų vidutiniškai 714 dienų. Ankstyvieji medžiai gali pražysti 1 mėn., vėlyvieji – 1 dekada, žolės -1-2 dekadomis anksčiau. Lietuvoje anksčiausiai pradeda žydėti augalai pietinėje, vėliau pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje (savaitės skirtumas). Medžiai pradeda žydėti jau kovo mėnesį, daugelis žolių ir piktžolių – gegužės mėnesį. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai Lietuvoje yra tokie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis. Kai kurių rūšių žolės dar kartą sužydi rugsėjo ir spalio mėnesį. Kartu su biologais ir agrometeorologais (Ą.-D. Ėmužytė, D. Skeivelienė) sudarėme Lietuvos orientacinį žydėjimo (polinologinį) kalendorių, pagal kurį iš anksto galima spręsti, kurie augalai sukelia ligą. Tuo remdamasis alergologas parinks individualų įtariamų alergenų kompleksų kiekvienam ligoniui ir atliks alergologinį tyrimą. Patys ligoniai ar sergančių vaikų tėveliai gali įtarti ligos kaltininkus, sugretinę šienligės požymių atsiradimo laiką su tam tikrų augalų žydėjimu. Spaudoje turėtų būti skelbiami savaitiniai žiedadulkių kalendoriai.
Net 70-90 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių būna jautrūs ir augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams bei riešutams.
Kryžminės alerginės reakcijos gali būti tarp pačių žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių:
beržo – lazdyno, alksnio, obels žiedadulkių, obuolių, vaisių su kauliukais (vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų, slyvų), lazdyno riešutų, morkų, bulvių, salierų bei vaistams vartojamų beržo lapų, pumpurų, alksnio žirginių,
javų – varpinių žolių žiedadulkių ir patiekalų iš įvairių miltų ir kruopų, rūgštynių,
pelynų – jurginų, ramunių, kiaulpienių, saulėgrąžų, ambrozijos žiedadulkių bei citrusinių vaisių, saulėgrąžų sėklų aliejaus, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos (trūkažolė) ir vaistams naudojamų pelynų, medetkų, ramunėlių, šalpusnių, lakišiaus, debesylo,
balandos žiedadulkių – burokėlių, špinatų
Tarp žolių ir medžių žiedadulkių nebūna kryžminių reakcijų, nors kiekvienoje grupėje jų yra. Sergantiems sienlige nepatartina vartoti medaus bent žydėjimo metu, nes jame yra 10 proc. žiedadulkių. Nevartokite ir vaistų, pagamintų is žiedadulkių. Alergiškiems žiedadulkėms veido tinimas, bėrimai, sloga gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo. Atsiminkite, kad šviečiant saulei prisilietę prie odos kai kurie augalai, kaip rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos, pupelės, juodieji serbentai ir kiti, gali sukelti odos bėrimą – fotodermatitą. Rasos, lietaus drėgmė šį poveikį gali dar sustiprinti.
Kaip apsisaugoti nuo žiedadulkių:
individualiai atsižvelgti į šienligę sukeliančių augalų žydėjimo kalendorių, mokėti juos atpažinti,
vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų ypač saulėtą, gražią, vėjuotą vasaros dieną po vidurdienio,
nepjauti žolės, nevartyti šieno pačiam ligoniui, nemiegoti kaime ant šieno (žolė nupjaunama iki žydėjimo)
nevartoti ventiliacijos ir neatidaryti langų, važiuojant mašina (tinka didelio efektyvumo filtrai),
vengti piknikų ir nerūkyti gamtoje žydėjimo metu,
nevalgyti kryžminę alergijų sukeliančių augalinės kilmės maisto produktų ir negerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, aromatizuotų bei vaistažolių arbatų žydėjimo metu,
nevartoti vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos,
būti namuose, laikyti uždarytus langus ir duris, kai lauke daug žiedadulkių, ypač po vidurdienio,
vėdinti kambarius anksti rytų arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios (tinka drėgnos užuolaidos),
kasdien valyti dulkes drėgna medžiaga,
lauke nešioti akinius, nosies vidų patepti apsauginiu tepalu,
parėjus iš lauko, pakeisti viršutinius rūbus, prireikus -praplauti akis ir nosį vandeniu (jokių vaistažolių nuoviro!),
atostogauti vietovėse, kur mažiau žiedadulkių (prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose),
gamtoje daugiau būti vėsiomis, lietingomis vasaros dienomis,
saulėtą dieną vengti tiesioginio kontakto su alergizuojančiais augalais darže, sode,
vengti vabzdžių įgėlimų,
negyventi prie orą teršiančių gamyklų.
Klaipėdos.info
