Įvyko konfliktas tarp kaimynų ir nė vienas neketina nusileisti. Ką tokiu atveju daryti? Lietuvoje vis dar daugelis žmonių atsakytų, kad reikia kreiptis į teismą. Visgi yra dar vienas kelias link paprastesnio problemos sprendimo. Teisminė mediacija (toliau – mediacija) – ginčo sprendimo būdas, kuris sako „ne“ ir pykčiui, ir teismui.
Artėjant Europos teisės dienai, kurios metu visoje šalyje bus populiarinama mediacija, kalbamės su Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja ir mediatore Giedre Seselskyte.
– Daugelis žmonių, išgirdę žodį „mediacija“, sunkiai suvokia, ką jis reiškia. Kaip Jūs galėtumėte paaiškinti jo reikšmę?
– Mediacija – tai ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Pasiektas susitarimas yra paremtas pačių ginčo šalių sprendimu, o ne mediatoriaus. Tai kūrybinė ir taiki ginčų sprendimo technika, kai ginčą sprendžiančios šalys aktyviai dalyvaudamos, atsisakydamos emocinių pykčio atakų, sutrumpina galimą bylinėjimosi trukmę ir suranda tarpusavyje priimtiną visiems sprendimą, kurį įsipareigoja vykdyti. Šalys gali pasinaudoti ir neteismine mediacija. Joms reikia kreiptis į mediaciją atliekančius tarpininkus ne teisme, kur pavykus rasti sprendimą ir įtvirtinus tai taikos sutartimi, ši sutartis gali būti pateikta patvirtinti teismui.
– Žmonėms sunku suprasti, kuo skiriasi ginčų sprendimas teisme ir mediacijos būdu. Kokie yra pagrindiniai šių ginčų sprendimo būdų skirtumai?
– Asmenys, kilus tarpusavio konfliktui, dažnai mato vienintelę galimybę – spręsti ginčą teisme. Tačiau ginčo sprendimas teisme teisminių procedūrų metu asocijuojasi su patiriamomis blogomis emocijomis, stresu, ginčo šalių agresyvumu, kaltinimais ir ultimatyviais reikalavimais. Eidamas į teismą, niekas negali būti garantuotas, kad byla bus laimėta. Mediacija siekia padėti besiginčijančioms šalims visomis įmanomomis ir prieinamomis priemonėmis kuo greičiau išspręsti ginčą, išvengti didelių finansinių išlaidų proceso metu, ilgo bylinėjimosi, delsimo.
– Kaip jau minėjote, vyrauja nuomonė, kad vienintelė vieta išspręsti nesutarimus yra teismas. Kodėl žmonės, spręsdami juos, turėtų pasirinkti mediaciją?
– Mediaciją šalys renkasi ir joje dalyvauja vien savo noru, o ne priverstinai. Mediacijos metu siekiama ginčą išspręsti operatyviai, lanksčiai ir efektyviai. Mediacijos proceso metu nė vienai iš šalių nebus teikiamas perdėtas pranašumas, silpnesnė pusė nebus verčiama vergauti stipresnei šaliai.
– Kokie ginčai labiausiai tinka mediacijai ir ką patartumėte žmogui, kuris abejoja, ar jo problema gali būti išspręsta mediacijos būdu?
– Mediacija gali būti taikoma visuose privačiuose ginčuose. Tai yra visi civiliniai, šeimos, darbo, komerciniai ir kiti ginčai, kurie gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose kaip civilinės bylos. Aš patarčiau žmonėms pasinaudoti mediatoriaus pagalba siekiant išspręsti tarpusavyje iškilusį konfliktą. Dažnai konfliktas tarp žmonių atsiranda kaip pasekmė todėl, kad šalys nežino, kaip spręsti problemą. Kreipimasis į tarpininką (mediatorių) yra žingsnis į priekį. Tai gali padėti šalims taikiai surasti abipusiškai naudingą sprendimą.
– Kas gali būti mediatoriumi ir kaip jis padeda išspręsti žmonių konfliktą?
– Mediatoriais gali būti specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teisėjų tarybos sudarytos darbo grupės patvirtintą teismo mediatorių sąrašą. Skiriant mediatorių(-ius) yra įvertinama šalių nuomonė, pareikšta prašant arba sutinkant ginčą perduoti mediacijai. Mediatorius turi būti nešališkas pagalbininkas spręsti ginčą, negali palaikyti nė vienos iš ginčo šalių, ir turi vykdyti savo funkcijas profesionaliai. Siekdami, kad ginčo sprendimas duotų teigiamų rezultatų, šalys ir mediatorius tarpusavyje turi teikti vieni kitiems pagalbą, bendradarbiauti, reikšti pagarbą ir rodyti pasitikėjimą. Tiek pačios šalys, tiek mediatorius turi daryti viską, kad mediacija vyktų sąžiningai, skaidriai, be apgaulės ir kitų negatyvių manipuliacijų.
– Esate asmuo įrašytas į mediatorių sąrašą, dalyvaujate seminaruose mediacijos tema. Gal galite nurodyti, kokius ginčus dažniausiai žmonės sprendžia mediacijos būdu ir koks dažniausiai pasiekiamas rezultatas?
– Mano, kaip mediatorės, patirtis nėra didelė, nes žmonės nesikreipia į mediatorių civilinėse bylose. Tik galiu pažymėti, kad žinios, įgytos dalyvaujant seminaruose mediacijos tema, padeda bylose išsiaiškinti gilumines konfliktų priežastis ir tikruosius žmonių poreikius. Tai dažnai leidžia pasiekti taikų susitarimą tarp šalių ir užbaigti bylas taikos sutartimis.
– Kodėl, jūsų nuomone, šis ginčų sprendimo būdas nesulaukia didelio visuomenės dėmesio?
– Mano manymu, žmonėms trūksta informacijos apie galimybę taikiai išspręsti ginčus. Daugumai žmonių tai yra naujas dalykas, apie kurį tiesiog neturi žinių ir supratimo. Vakarų Europos valstybės jau seniai atrado alternatyvą ginčų sprendimui teisme. Daugelyje pasaulio šalių prieš kreipiantis į teismą yra privaloma konfliktą pabandyti išspręsti taikant mediaciją.
– Ačiū už pokalbį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas
Klaipedos.info
