Sovietmetis
1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė TSRS kariuomenė ir perdavė Lietuvos TSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos, su itin išvystyta žvejybos pramone, vaidmenimis.
1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.
Dabartis
1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas, 1997 m. sukurta laisvoji ekonominė zona, atidengtas paminklas Martynui Mažvydui, 2003 m. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
Klaipėdos senamiestis yra išskirtinis iš visų Lietuvos didžiųjų miestų senamiesčių savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine gatvių struktūra.
Klaipėdos senamiestyje yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė.
Klaipėdos miesto senamiestis yra geometriškai labai taisyklingai išdėstytas, beveik visos gatvės susikerta stačiuoju kampu (priešingai nei Kaune ir Vilniuje, kurių senamiesčių gatvės daugiausiai susikerta įvairiais kampais).
S. Daukanto gatvėje yra 1977 m. senųjų, pokario metais išniekintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
Architektūros paveldas
Įspūdingosios architektūros likučiai – tai iš Vokiečių ordino laikų likęs taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII – XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentai. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė. Tarp S. Daukanto ir Liepų gatvių yra 1977 m. senųjų, pokario metais sunaikintų, kapinių vietoje įkurtas skulptūrų parkas, vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu.
Tarp išlikusių 1262-1263 metų dokumentuose parašyta, kad Klaipėda buvo įkurta tarp Nemuno ir Dangės. Jau nuo miesto atsiradimo ši upė buvo miesto dalis. Panašu, kad ji atliko gynybines funkcijas ir todėl dešinysis jos krantas iš pradžių nebuvo užstatytas. Nuo pat įkūrimo Klaipėda buvo žymus prekybos centras su senuoju uostu Dangės žiotyse. Toks jis ir išliko iki devynioliktojo amžiaus su jos pagrindiniu uostu žiotyse. Per antrąjį pasaulinį karą sunaikinus daugumą senųjų pastatų Klaipėda neteko tos savo dalies, pagal kurią paprastai identifikuojami miestai. Daugelis Europos miestų savo karo suniokotus senamiesčius atstatė.
Senamiesčio likimas ir dabartinė situacija
Po karo sovietmečiu Lietuvoje komunistiniam režimui buvo reikalingos įspūdingos aikštės vadų paminklams ir socialistinį realizmą atitinkantiems statiniams ir aikštėms statyti, todėl miesto centro atstatymas nebuvo planuojamas. Ir net beveik sveiki išlikę pastatai nebuvo atstatomi, o nugriaunami. Šiandien miestas architektūros specialistų požiūriu nykus, standartiškai sovietinis, iki horizonto išsitiesęs blokinių namų miestas su labai mažu, chaotiškai sujauktu išlikusiu senuoju miesto centru ir buvusiu naujamiesčiu dešiniajame Danės krante. Tik per stebuklą išlikęs reguliarusis senamiesčio gatvių tinklas, bet jau gana sunkiai atpažįstamas. Nėra išlikusių bažnyčių bokštų vertikalių, neliko ir įspūdingos upės krantinės bei daugelio Vokiškų paminklų. Šių dienų Klaipėdos kūrybinė ir akademinė inteligentija viešai diskutuoja ar atstatyti ir atkurti buvusį miesto grakštumą, jo nepakartojamą europietišką dvasią, atvirą Europos kultūriniams vėjams, artimą Hanzos miestų sąjungos tradicijoms, bei puoselėti apie 20 proc. (senamiestis nuolat mažėja, todėl procentai pateikti apytikriai) išlikusį senamiestį.
Klaipėdos miesto teritorijos
Barškiai
Budelkiemis
Dauguliai
Gandrališkės
Gedminai (Klaipėda)
Kopgalis
Mogiliovas (Klaipėda)
Naujakiemis (Klaipėda)
Sportininkai (Klaipėda)
Sudmantai
Virkučiai
Žardė (Klaipėda)