Kai Ievutė atvažiavo į Vilniaus dailės akademijos (toliau tekste – VDA) Kostiumo dizaino katedros savarankiškų darbų peržiūras, komisijos nariai neslėpė susižavėjimo: “šitos mergaitės portfolio – stipresnis už daugelio antrokų”. Tačiau sistema lieka sistema ir studijas Ieva Užkurataitė pradėjo nuo pirmo kurso. O prieš tai buvo mokslai Klaipėdos E.Balsio meno gimnazijoje.
Pasak jaunos menininkės, “gimnazija, – vienas iš žingsnių, norint tapti profesionaliu menininku. Viena didžiausių vertybių laikau gebėjimą atvaizduoti savo idėją popieriaus lape, nors daugelis mano, kad geri piešimo įgūdžiai dizaineriui nereikalingi.” I.Užkurataitės nuomone, būtent piešimas padeda atitrūkti nuo ribotumo. Gimnazija suteikė menininkei progą susipažinti ne tik su daile, muzika, įgyti puikų humanitarinį išsilavinimą.
Konkursuose Ieva pradėjo dalyvauti dar gimnazijoje. Pasak jos, pirmieji žingsniai visada yra nedrąsūs, tačiau geriau anksčiau, negu vėliau. Ankstyvas startas mados dizaino srityje davė jaunai kūrėjai daug naudos. “Susikroviau didelį bagažą klaidų, kurių nevalia kartoti, – šypsoti I.Užkurataitė. – Tai ir puikus užsigrūdinimas. Dabar galiu ramiai išklausyti kritiką, tai suteikia mano gyvenimui ramybės”.
Tačiau dizainerė nenurimsta ir toliau dalyvauja konkursuose bei visuose įmanomuose projektuose. Kodėl? Nes tai suteikia neįkainojamą patirtį, gebėjimą greitai organizuoti, veikti. O ir reklama, pažintys niekam nepakenkė.
Nors mados dizainerio profesija, pasak Ievos, sunki ir fiziškai, ir psichologiškai, tačiau – kai ją myli, tai teikia didžiulį malonumą. Bet tik tuo atveju, jei žmogus žino ko nori ir turi kantrybės tapti profesionalu. I. Užkurataitei kantrybės netrūksta.
Pradėjusi trečius studijų metus jauna kūrėja jaučiasi patobulėjusi meninio identiteto paieškose ir radusi savo braižą, tačiau tikisi nesustoti vietoj. Juk tobulumui ribų nėra!
Profesijos keisti I. Užkurataitė neketina, bet norėtų tapti meno žmogumi, galinčio kurti ne tik drabužius, bet ir daugiau. Tikėtina, kad taip ir bus. Nes šios merginos optimizmo ir ryžto pakaktų dar dešimčiai šalia esančių.
MADOS KANDYJE rasime ryškių ir spalvotų kostiumų. Tai, kas išvaduos mus iš pilkumos ir liūdesio. Mada – tai žaidimas, o žaisti reikia smagiai, – toks projekte prisistatančios I. Užkurataitės moto.
