Oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė, žalumos kiekis ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi įtakos vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir lėtinių ligų raidai – nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat psichologiniams bei emociniams sutrikimams. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė Regina Gražulevičienė apžvelgia ilgamečių tyrimų rezultatus ir pataria, kaip gerinti sveikatą keičiant gyvenimo būdą.
Kad aplinka gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, mokslininkė ėmė įtarti tuomet, kai apibendrindama pirmosios širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių stebėsenos programos MONICA rezultatus pastebėjo, jog profesionalūs vairuotojai ir vadovai 2–3 kartus dažniau suserga miokardo infarktu ir nuo jo miršta būdami jauno amžiaus.
Viena iš prof. R. Gražulevičienės tyrimų krypčių – žaliųjų miesto erdvių poveikis sveikatai. Kaune buvo atliktas kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas, pradiniame jo etape dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir jų naujagimių, po 5–6 metų – apie 1500 motinų ir jų vaikų. Pirmą kartą buvo nustatyta, kaip vaikų ir suaugusiųjų sveikatą veikia ne atskiri gyvenamosios aplinkos veiksniai, o jų visuma. Atliekant tyrimą atsižvelgta į tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį, elgseną, streso lygį, socialinius ryšius ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą. Taip pat vertinta žalumos ekspozicija, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko.
„Didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika pagimdyti prieš laiką, o jei gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – susilaukti sulėtėjusios raidos naujagimio“, – komentuoja prof. R. Gražulevičienė.
Anot mokslininkės, tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenant arti miesto parko sumažėja vaikų antsvorio ir nutukimo rizika, nes jie mažiau laiko praleidžia sėdėdami prie televizoriaus ar kompiuterio ir daugiau – žaliosiose miesto erdvėse. Tačiau gyvenant arti parko labiau tikėtina susirgti astma, o jei 100 m atstumu aplink namą didelis žalumos indeksas – ši rizika dar didesnė.
Nuo žaliųjų erdvių priklauso ir suaugusiųjų sveikata. Remiantis Kaune atlikto tyrimo rezultatais, didėjant būsto atstumui iki parko, didėjo 25–45 metų moterų aukštesnio kraujospūdžio rizika. Miesto parkuose praleidžiamas laikas sumažina depresijos simptomų, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, diabeto paplitimą.
Taip pat tirta, kokią įtaką žaluma turi miokardo infarktą patyrusiems asmenims. Paaiškėjo, kad po miokardo infarkto septynias dienas daugiau vaikštant parke, o ne miesto gatvėmis pagerėjo širdies veikla: sumažėjo susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis ir padidėjo fizinio krūvio tolerancija. „Tai įrodo, kad po miokardo infarkto veiksmingesnė reabilitacija žaliosiose erdvėse“, – apibendrina mokslininkė.
Dar viena tyrimo kryptis – vandens dezinfekcijos pašalinių junginių poveikis nėštumo baigčiai. Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens dezinfekcijai naudojant chlorą susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM), kurie į žmogaus organizmą patenka maudantis per odą, kvėpuojant per plaučius, su maistu ir vandeniu per skrandį.
Prof. R. Gražulevičienė perspėja, kad net higienos normos neviršijanti THM koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamų padarinių: „Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos.“ Ji pataria nėščioms moterims gerti, taip pat kūdikių maistui ruošti rinktis ne chloruotą vandenį iš čiaupą, o tiekiamą buteliais, nesilankyti baseinuose, kur vanduo dezinfekuojamas chloru.
Tyrimai rodo, kad lėtesnį vaisiaus augimą taip pat lemia nėščios moters buvimas aplinkoje, kurioje gausu kelių transporto išmetamųjų teršalų, todėl svarbu mažinti oro taršą miegamuosiuose rajonuose. Oro taršos sumažinimas turėtų teigiamą poveikį ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis, sumažėtų širdies priepuolių.
Anot mokslininkės, šiuo metu egzistuojančios buityje vartojamo geriamojo vandens THM ir aplinkos oro teršalų higienos normos neapsaugo jautrių visuomenės grupių nuo sveikatos pažeidimų, todėl siūlo jas griežtinti.
Vaikų sveikata labai priklauso ne tik nuo gamtinės aplinkos, geriamojo vandens, oro užterštumo, bet ir nuo socialinės, psichologinės aplinkos. Kauno 4–6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir šiurkštus bendravimas su vaiku – psichologinių bei emocinių sutrikimų ir antsvorio riziką.
Taigi, besirūpinant savo ir savo vaikų sveikata svarbi saugi gyvenamoji aplinka ir trys pagrindiniai principai – sveika gyvensena, didesnis fizinis aktyvumas žaliosiose erdvėse ir mažesnis psichosocialinis stresas.
Evelina Griciūtė
Lietuvos mokslų akademija
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
