Atėjęs pavasaris skatina susimąstyti apie parazitines ligas, kurias platina šunys ir katės. Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. 
Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje toksokarų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Daugeliu atvejų liga praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis.
2010 metais sergamumas toksokaroze Panevėžio apskrityje siekė 0,14 atvejo/10 000 gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje registruota 0,36 atvejo/10 000 gyventojų.
Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Kaspinuočio vystimuisi yra reikalingi 2 šeimininkai: galutinis šeimininkas (šunys, vilkai, lapės, šakalai, kartais ir katės), kurio organizme vystosi suaugęs kaspinuotis ir tarpinis šeimininkas (kiaulės, avys, galvijai, graužikai, kiškiai, žmogus ir kt.), kurių organizme vystosi echinokoko cistos. Šunys, katės, kiti laukiniai gyvūnai užsikrečia suėdę infekuotus tarpinius šeimininkus (jų organus su echinokoko cistomis). Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.
2010 metais Panevėžio apskrityje echinokokozė nebuvo registruota, tačiau per 1 šių metų ketvirtį buvo užregistruotas 1 šios ligos atvejis.
Vienas svarbesnių pirmuonių sukeliamų parazitinių susirgimų yra toksoplazmozė. Tiesiogiai žmogus šia liga užsikrečia kontaktuodamas su kačių ekskrementais per nešvarias rankas. Netiesioginiu būdu – vartojant nepakankamai termiškai apdorotą ar žalią mėsą, paruoštą iš kitų infekuotų gyvūnų: kiaulių, avių ar vištų, kurioje yra cistų, per užterštą vandenį, vaisius, daržoves, geriant nepasterizuotą infekuotų gyvulių pieną. Infekuota motina nėštumo metu per placentą infekciją gali perduoti vaisiui.
Siekiant išvengti šunų ir kačių platinamų parazitinių ligų, Centro specialistai rekomenduoja rūpestingai laikytis asmens higienos. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai. Saugoti dirvožemį ir vandenį nuo teršimo šunų, kačių išmatomis. Eidami pasivaikščioti su šunimi, nepamirškite pasiimti maišelio su kastuvėliu savo augintinio ekskrementams surinkti. Neleiskite šuniui laižyti veido. Ne mažiau svarbu tinkamai prižiūrėti smėlį ikimokyklinių ugdymo įstaigų žaidimų dėžėse ir jas apsaugoti nuo užteršimo. Reikia atminti, kad smėlis vaikų žaidimo dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius, praneša SAM.
Klaipėdos.info
