Pavasaris yra tas metų laikas, kai mūsų organizmui gali pritrūkti ne tik vitaminų. Nuo baltai purvino žiemos pilkumo bei tamsos pavargusi akis ima aplinkoje dairytis pirmos šviežios žalumos bei iš po aptirpusio sniego besikalančių ryškiaspalvių žiedų. Tai tikra atgaiva tiek mūsų regėjimui, tiek dvasinei būsenai.
Rugpjūčio mėnesį vaikai rengiami artėjantiems mokslo metams, o sodininkai jau galvoja apie būsimą pavasarį bei dairosi prekyboje gėlių svogūnėlių. Kaip tik šiuo metu jų pasiūla labai pagausėja. Natūralu. Juk besibaigianti vasara primena, jog jau pats metas imtis rudeninių svogūninių gėlių sodinimo darbų. Šie augalai yra labai populiarūs. Juos nesunku auginti, paprasta dauginti, o jų rūšių, veislių, žiedų spalvų, dydžių bei formų įvairovė tokia didžiulė, kad net galva gali apsisukti. Maža to, būtent rudenį tinkamai pasodintos svogūninės gėlės ima džiuginti mus dar nė sniegui nenutirpus.
Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia yra smulkiasvogūninių gėlių sodinimo metas. Rugsėjo vidurys tinkamas sodinti narcizus. Praėjus savaitei po narcizų sodinimo, ateina hiacintų eilė. Rugsėjo pabaiga ir spalio mėnuo skirtas tulpių sodinimui. Kartais tulpių sodinimą galima organizuoti ir lapkritį, tačiau svarbu suspėti tą padaryti iki prasidedant šalnoms.
Vieni pirmųjų pavasario pranašų yra krokai. Jų žiedai pasirodo kovą, vos tik nutirpus pirmajam sniegui. Norint, kad jie pražystų kuo anksčiau, jų svogūnėlius reikia sodinti vietose, kur pavasarį būna saulėta. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tokia vieta gali būti ir po lapuočiais medžiais. Juk šios gėlės prabunda tada, kai medžiai dar lapų neturi ir po jais nesiformuoja tamsūs šešėliai.
Narcizai – dar vienos labai “saulėtų” spalvų pavasario gėlės. Kukliai palenkusios savo žiedus į šalį jos nuo seno mėgstamos ne tik gėlynuose, bet ir pavasarinėse puokštėse.
Hiacintai – išskirtinio grožio ir išskirtinio aromato gėlės. Jų įvairiaspalvės iš daugybės mažyčių žiedelių sudarytos “burbuolės” kvepia pavasariu bei traukia kiekvieną akį.
Vilkdalgiai (dar vadinami irisais) taip pat mėgstami tiek gėlynuose, tiek skintose puokštėse. Labai įspūdingai atrodo tos pačios veislės vilkdalgių “pulkeliai”, augantys karu.
Tulpių atskirai pristatinėti tikrai nereikia. Tai visame pasaulyje mylimos bei vertinamos gėlės. Šiuo metu yra išvesta daugybė jų veislių, besiskiriančių savo žiedų dydžiu, formomis bei spalvomis.
Augalų sodinimas prasideda nuo dirvožemio paruošimo. Svogūninės gėlės sodinamos į perkastą, patręštą bei susigulėjusį dirvožemį. Prieš sodinimą patartina gerai apžiūrėti turimus svogūnėlius bei atrinkti nepažeistus ir ne trumpiau kaip 30 min. pamirkyti juos kalio permanganato tirpale. Mirkymui tinka ir speciali augalų svogūnėlių ir šakniagumbių dezinfekavimo priemonė, kurios galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Svogūninės gėlės vienoje vietoje augti bei džiuginti jūsų akis gali 3-4 metus, ar net ilgiau. Jos mėgsta “gyventi būreliais”, todėl verta į tą pačią vietą sodinti ne mažiau, kaip 5 vienetus svogūnėlių. Priklausomai nuo rūšies ir svogūnėlio dydžio, tarp jų paliekami 8-15 cm tarpai. Šie augalai dauginasi “į plotį”, užaugindami naujus svogūnėlius šalia senųjų. Beje, jei dar nesate patyręs sodininkas, pasistenkite jų nesusodinti “aukštyn kojomis”. Plačioji dalis turi būti nukreipta žemyn, ant jos kartais galima matyti smulkių šaknelių užuominų. Jei jau labai nesigaudote, guldykite svogūnėlį šonu.
Kiekviena gėlių rūšis turi tam tikrus pomėgius bei poreikius, todėl prieš sodinant išsinagrinėkite informaciją ant pakuotės, kurioje buvo svogūnėliai, pasitarkite su specialistais ar pasiskaitykite apie šiuos augalus internete. Tinkamai prižiūrimos ir mylimos gėlės būtinai atsidėkos Jums gausiai žydėdamos.
