Inovacijos sutelkia partnerius pramonės įmonėse

0
14

Europos Sąjungos bendroji rinkos politika palaiko pramonės įmonių skaitmeninimą. Šis procesas įmanomas tik glaudžiai bendradarbiaujant technologijų kūrimo ir diegimo specialistams. Verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus ekspertai dalijosi įžvalgomis Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Pramonė 4.0 – inovacijų iššūkiai pramonės įmonėse“, kuri buvo „Inovacijų savaitė 2019“ renginių ciklo dalis.

Inovacijos įmonėms

Lietuvoje, deja, egzistuoja vadinamasis „mirties slėnis“, kuomet sukurtos technologijos taip ir nepasiekia įmonių. Tarp konkrečių priemonių šiai problemai spręsti Lietuvos pramonės įmonėms pristatytas MITA projektas inovatyviam verslui „Smart InoTech pramonei“ įgyvendinamas kartu su Lietuvos inovacijų centru.

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius kalbėjo, „kad dalis įmonių išliks ir neatlikdamos skaitmeninimo procesų, tačiau įmonės gali pasirinkti ir geresnio rytojaus sulaukti atlikdamos inovatyvius veiksmus. Tokios įmonės gali tikėtis sulaukti paramos skaitmeninant verslo procesus, siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produkto gamybos mastą“. Penkių skaitmeninių inovacijų centrų specialistai gali atlikti skaitmeninius auditus, padėti identifikuoti įmonėms sunkumus diegiant inovatyvias technologijas. Taip pat gali pritraukti Lietuvos ar užsienio konsultantus, kurie padės įmonėms skaitmeninimo kelyje. Trečia projekto kryptis skirta būtent įmonių bendradarbiavimui, partnerių suradimui, skaitmeninių technologijų diegimui.

Tarp kitų priemonių paminėtos ir kitos paramos verslui galimybės: Inostartas, Eksperimentas, Inočekiai, Inostažuotės, Smart FDI, Inospurtas, InoLink, Kompetencijos LT. Visos šios priemonės įvardijamos kaip tiesioginės ar netiesioginės paramos, paskatos įmonėms, kurios nori įšokti į skaitmenizacijos traukinį ir tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais.

Įmonės, kuriančios naujus ir (arba) tobulinančios esamus produktus ir paslaugas, gali tikėtis ir pelno mokesčio lengvatų: naujų produktų, naujų žinių kūrimo veiklos sąnaudos atskaitomos tris kartus, pagreitinta naudojamo ilgalaikio turto amortizacija, pelno sumažinimo dėl investicinio projekto, intelektinės nuosavybės arba kompiuterinių programų įsigijimo atvejais.

Partnerių paieška

Pirmiausia įmonės, atlikdamos skaitmenizavimo inovacijų procesus, turi surasti ilgalaikius, patikimus partnerius. Tam Europoje vyksta iniciatyvos, kuriose susijungia technologijų kūrėjai ir diegėjai – veikia 506 skaitmenizavimo centrai. Kiekviename jų įmonės gali gauti įvairiapusiškas skaitmeninimo konsultacijas, sužinoti paramos gavimo galimybes ir tvirtesniu žingsniu žengti link stabilaus verslo statuso.

Lietuvoje suburti jau net 9 skaitmeninių inovacijų centrai, tarp kurių: Lazerių, Robotikos, Pažangios gamybos, Saulėtekio slėnio, Baltijos ir kiti. Tai centrai skirti pramonės įmonių skaitmenizavimui, įmonių bendradarbiavimui.

Klaipėdos regione taip pat jau veikia skaitmeninių inovacijų centras „Baltic Tech Park“. Šio centro inovacijų direktorius ir vienas iš renginio moderatorių Ignas Aničas, pasidalindamas patirtimi, pristatė atvirą inovacijų modelį. Pasak jo, taikant šį modelį, įmonės, pasitelkdamos išorinius konsultantus, žymiai greičiau pasiekia aukštesnį išsivystymo lygį, patiria mažesnes sąnaudas tikslui pasiekti, geriną darbdavio įvaizdį, plačiau pritaiko gausesnį žinių kiekį, greičiau įvertina įmonės situaciją ir galimybes. Todėl skaitmeninių inovacijų centruose įmonės gali tikėtis pilno konsultacinio paketo, žengdamos inovacijų keliu.

Glaudus verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas svarbus kuriant naujas darbo vietas. VGTU prisideda prie naujų pramonės specialybių kūrimo startuodami su skaitmeninės gamybos specialybe. Jos kuratorius, Dr. Sigitas Petkevičius, pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu, mokymosi visą gyvenimo samprata yra itin aktuali. Domėtis skaitmeninių technologijų pasiekimais turi tiek esami, tiek būsimi pramonės specialistai. Taip pat KTU docentas dr. Renaldas Urniežius, pristatydamas du universiteto įsigytus robotus, pasidžiaugė, kad akademinė bendruomenė žengia koja kojon su pramonės revoliucija.

Skaitmenizavimo patirtis

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų narys, Pramonės žvaigždė 2019, „Vakarų medienos grupė“ projektų vystymo tarnybos vadovas Martynas Česnaitis su konferencijos dalyviais pasidalijo įmonės skaitmenizacijos patirtimi. Įmonė nusprendė automatizuoti procesus norėdama išlikti ne tik rinkos lydere, bet ir išlaikyti aukštą savo gaminių kokybę. Taip pat norėdami savo darbuotojams palengvinti itin sunkių ir monotoniškų dabų naštą, įmonės inovatoriai nusprendė diegti automatinius procesus. Nors vienas iš pirmųjų robotizavimo projektų, trukęs du metus, kainavo dvigubai brangiau nei įmonė planavo, rezultate tokia gamybos linija yra 4-5 kartus pigesnė nei pusiau automatinė.

Norint pasiekti aukštesnės įmonių kuriamų produktų pridėtinės vertės būtinas mokslinių rezultatų diegimas pramonės įmonių procesuose. O šis procesas reikalauja ne tik investicijų, bet ir drąsos. UAB „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis įmonių skaitmeninimo procesus pradėjo prieš daugiau nei 20 metų ir pastebi, kad pirmiausia vadovai, akcininkai turi palaikyti savo inovatorius, suteikti jiems sąlygas bandyti ir tikėti sėkme. Ir nenusiminti, kad rezultatui pasiekti gali tekti atlikti ir 300 bandymų.

Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste Lietuvos pramonei būtina atsinaujinti ir diegti inovacijas. Pramonės įmonių inovacijų traukinys jau stipriai įsivažiavęs Azijos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Europos, o kartu ir Lietuvos skaitmeninių inovacijų centrai gali tapti ta jungiamąja grandimi, padedančia Lietuvos įmonėms pasiruošti naujiems pramonės revoliucijos etapams.