Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis apie aštuoniasdešimt procentų visos populiacijos bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Įvertinusi šios problemos dažnumą bei aktualumą (ypač ekonomiškai išsivysčiusiose industrinėse šalyse) 2011 metų rugsėjo mėn. 6–12 d. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia Nugaros savaite. 
Jos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities susirgimus ir funkcinius sutrikimus, jų priežastis ir galimą profilaktiką. O įvairių sričių specialistai raginami labiau atkreipti dėmesį į šią vis dažniau pasitaikančią sveikatos sutrikimų rūšį.
Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, visų etninių grupių ir įvairių profesijų žmones. Šis skausmas labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena iš dažniausių invalidumo priežasčių ir viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Šis sudėtingas sveikatos sutrikimas pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą (po galvos skausmų). Tokiu būdu, tai ne tik medicininė, socialinė, bet ir ekonominė problema. Finansinių išteklių šalyse mažėjimas yra susijęs su šios patologijos diagnostika (kuri yra pakankamai sudėtinga ir brangi), gydymu, pacientų laikinojo nedarbingumo trukme, socialinio draudimo išmokomis bei bendro šalies vidaus produkto sumažėjimu. Pavyzdžiui, ekonominės išlaidos dėl nugaros apatinės dalies problemų Jungtinėje Karalystėje siekia apie 12,5 proc., Švedijoje – apie 13,5 proc. visų nedarbingumo dienų išlaidų, o Nyderlandų Karalystėje tai sudaro net apie 1,7 proc. valstybės vidaus produkto.
Tai globali ir sena žmonijos problema. Net senovės Egipto mumijų rentgenologiniai tyrimai rodo (randami matomi pakitimai stuburo kaulinėse struktūrose), kad žmonės jau tada kentė įvairius nugaros skausmus. Tačiau šiuolaikiniame mechanizuotame bei informacinių-komunikacinių technologijų pasaulyje nugaros skausmai tampa vis dažnesni ir sunkiau pasiduoda gydymui.
Moksliniai tyrimais nustatyta, kad nors kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusių JAV gyventojų. Europos duomenų sisteminė apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra nugaros skausmai, kurie vargino apie 30 proc. visų darbuotojų. Net 1/3 visų dirbančiųjų nurodo, kad jie yra nugaros skausmų rizikos grupėje bei nugaros skausmą patiria darbo vietoje. Skausmas, plintantis iš įvairių stuburo struktūrų, yra pripažįstamas viena pagrindinių žmonių lėtinių skausmų priežasčių. Vokietijoje apie 60 proc. pirmą kartą rentgenu patikrintų suaugusių žmonių nustatomi įvairūs stuburo pakitimai, kurie gali ir nesukeli kokių nors ryškesnių simptomų. Ūminis juosmens srities skausmas tampa lėtiniu maždaug 10–20 proc. (įvairių šaltinių duomenimis nuo 2 iki 34 proc.) darbingo amžiaus pacientų, o apie 20 proc. visų atvejų yra linkę pasikartoti šešių mėnesių laikotarpyje. Rimtų mokslinių tyrimų apie nugaros skausmų paplitimą Lietuvoje nėra atlikta. Turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš 100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų pirmąkart – 37,6 proc., pakartotinai – 62,4 proc. Vertinant bendrus sergamumo rodiklius, stebima neįgalumo dėl stuburo ligų didėjimo tendencija: nuo 2007 padidėjo 26,4 proc., o 2008 metais padidėjo dar keturiais procentais. 2010 m. dorsalgija, dorsopatijos ir spondilopatijos (pagal TLK–10 klasifikaciją) buvo diagnozuotos 69,2 atvejai 1000–iui gyventojų. Taigi, Lietuvos tendencijos yra panašios kaip ir visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda jį palaikančių ar stiprinančių veiksnių, kurie nulemia ir asmens elgesio, o kartu ir judėjimo ypatybes bei apsitarnavimo galimybes – blogą laikyseną, nemigą, darbingumo sumažėjimą, apatiją, depresiją, nepakankamą savęs vertinimą ir kt. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kuriose profesijose dirbantys asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti (vairuotojai, statybininkai, malūnsparnių pilotai, slaugytojos, siuvėjos ir kt.). Darbinėje veikloje atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius veiksmus (t. y. dirbant monotonišką darbą – siuvėjos, vairuotojai), arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje sėdint ar ypač stovint (pvz., blogai įrengta darbo vieta – netinkamas kėdės ar stalo aukštis, kompiuterio klaviatūra ir ,,pelė“ netinkamame aukštyje ir pan.), ar netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant sunkų daiktą, dažnai kilojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų-raumenų sistemos pažeidimų.
Pirmasis ryšį tarp profesijos ir ligų pastebėjo Benardino Ramazzini (1633–1714). Jis dar 1770 m. savo knygoje „Morbis de artificum diatriba“ rašė apie su darbo sąlygomis susijusias sveikatos problemas. 1940 m. Čikagos Universitete išleistos Ramazzini knygos vertime minimi ir kaulų-raumenų sistemos pakenkimai, nurodant ir jų galimas atsiradimo priežastis.
Žmogaus kaulų-raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgalaikėje statinėje sėdimoje ar stovimoje padėtyje. Priklausomai nuo kūno laikysenos krūvis tarpslenksteliniams stuburo diskams tenka skirtingas: gulint jis yra mažiausias, stovint jis padidėja apie 4 kartus, o pasilenkus ar sėdint – apie 6 kartus. Todėl dirbantiems dažnai pasitaiko galvos, kaklo, kaklo-pečių ir juosmens skausmai. Tyrimais yra nustatyta, kad įvairūs kaklo-pečių ir rankos nusiskundimai (skausmas, tirpimas, šalimas, sutrikę jutimai ir kt.) tiesiogiai priklauso nuo darbo valandų skaičiaus ir kūno statinės padėties.
Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8–10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Atskirose studijose nurodoma, kad per laiko tarpą iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Kitos studijos nurodo, kad skausmo simptomus juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 15 iki 30 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę – nuo 1 iki 15 proc. paauglių. Yra studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobilaus telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės-ekonominės būklės, paauglių sistemingo rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės – paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo lygio. Net kelių tyrimų metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, skaičiaus ir kaulų-raumenų sistemos skausmų. Ši priklausomybė ypač pastebima tarp paauglių. Tyrimų išvadose teigiama, kad kompiuterio naudojimas, viršijantis 2 val. per dieną yra slenkstinis laiko tarpas kaklo-peties skausmams atsirasti, o 5 val. ribos per dieną viršijimas yra slenkstinis laiko tarpas apatinės nugaros dalies skausmams atsirasti. Žinoma, šie skausmai atsiranda ne per vieną dieną, o nuolat pažeidžiant darbo – poilsio režimą.
Prie nugaros skausmų atsiradimo prisideda ir netaisyklinga laikysena, kuri Lietuvoje vaikams ir paaugliams diagnozuojama apie 25–30 proc., o skoliozė – 6-8 proc. bendros populiacijos. Reikėtų pažymėti, kad įvairių autorių ir šalių duomenys žymiai skiriasi. Norime priminti, kad įvairaus amžiaus žmonių laikyseną veikia sudėtingi fiziniai ir psichiniai veiksniai. Tam reikšmės turi paveldėta kūno audinių kokybė (ypač jungiamojo audinio), lytis, amžius, raumenų, palaikančių vertikalią kūno padėtį treniruotumas, psichiniai faktoriai, gyvenamoji aplinka. Ne mažiau svarbūs ir individualūs anatominiai ypatumai: kaulų struktūra, jų ilgis, asmens ūgis, įgimta stuburo konfigūracija. Tačiau lemiamą vaidmenį vaidina liemens ir kaklo raumenų treniruotumas. Netaisyklinga laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir ypač išryškėja paauglystėje. Norintiems pagerinti savo laikyseną, verta prisiminti, kad ilgai sėdint vienos raumenų grupės būna nepakankamai įtemptos, o pakenkti raumenys būna pertempiami. Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus (kurie dažniausiai nesukelia jokių simptomų) juos yra nesunku koreguoti specialiais pratimais.
Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims ir vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas. Apie 50–80 proc. nėščiųjų vargina juosmens skausmai, kurie dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau gali prasidėti jau ir 8–12 nėštumo savaitę.
Dažniausiai mokslinėje literatūroje nugaros skausmais vadinami skausmai, jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure ar šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Kai kurie specialistai prie nugaros skausmų priskiria dar ir kaklo-peties skausmus, pabrėždami išskirtinę stuburo svarbą šių skausmų atsiradimui. Bendrai nugaros srities skausmą gali sukelti stuburo struktūrų patologija (taip vadinamas vertebrogeninis skausmas) ir kitų organizmo audinių bei struktūrų pažeidimas, pvz., vidaus organų (viscerogeninis skausmas).
Praneša Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Klaipėdos.info
