Dairydamiesi, ką veikia kaimynas, ir laukdami užtikrintų sėkmės pavyzdžių pašonėje, lietuviai dažnai nepastebi, kad kai kuriuos dalykus jau seniai sėkmingai išbandė didžioji dalis Europos. Tas pats galioja ir inovacijų žemės ūkio srityje.
Vienas iš pavyzdžių – elektros ir šilumos energijos gaminimas iš ūkiuose susidarančių atliekų, tokių kaip gyvulių ir paukščių mėšlas ir augalinės kilmės atliekos. Biodujų kogeneracinės jėgainės įsirengimui galima gauti net iki 60 proc. paramą iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų, skatinančių biodujų gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau lietuviai vis dar žiūri su atsarga – ar ji atsipirks? Ar verta pradėti?
Iš tiesų ES parama šioms investicijoms bus skiriama ne amžinai, o ūkininkų patirtis rodo, kad tokių investicijų atsiperkamumas yra greitas – 3-5 metai.
Šiuo metu investuoti į biodujų jėgainę labai paranku, sako kogeneracinių jėgainių tiekėjos bendrovės „Envija“ pardavimų vadovas Marijus Gintaras. „Metas tam ypač palankus – galima pasinaudoti specialiai šiam tikslui skiriama ES parama. Teikiantys paraiškas biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų gali tikėtis iki 60 proc. projekto finansavimo. Mes savo ruožtu stengėmės pritraukti papildomų investicijų, siekiant, kad ūkininkui tektų kuo mažiau finansinės naštos“, – aiškino M. Gintaras.
Specialistas teigia suprantąs Lietuvos vartotojų savitą mąstymą. „Kol neatėjo ES lėšos, įsirengti tokias jėgaines nuosavomis lėšomis buvo sąlyginai brangu. Dabar, kai gaunamas finansavimas, tai yra ekonomiškai naudinga, bet Lietuvos ūkininkams vis tiek yra būdinga palaukti, kol kaimynas patikrins „savo kailiu“, jog tai daryti tikrai verta“, – sako M. Gintaras.
Dabar yra itin tinkamas laikas imtis šių investicijų ne tik dėl to, kad galima gauti paramą, bet ir dėl daug pranašumų gaminant biodujas. „Visų pirma, biodujų jėgainė padeda išspręsti vieną opiausių problemų gyvulininkystės kompleksuose – konfliktų su kaimynais dėl sklindančio mėšlo ir srutų kvapo. Antra, biodujas kogeneracinių jėgainių pagalba galima paversti elektros energija ir šiluma, tokiu būdu užsitikrinant savo ūkio energetinę nepriklausomybę. Taip pat pagamintą energiją galima parduoti į tinklus ir taip susikurti garantuotą ir stabilų papildomų pajamų šaltinį. Greta akivaizdžios ekonominės naudos ūkininkams ypač aktualus ir ekologinis aspektas. Lietuva, būdama ES narė, privalo laikytis ES teisės aktų, reglamentuojančių gamyboje susidarančių atliekų tvarkymą ir panaudojimą. Kai kurios atliekos gali užteršti aplinką bei vandenis, skleidžia nemalonius kvapus, jų išvežimas į laukus taip pat griežtai reglamentuojamas. Nereikia pamiršti ir dar vieno „šalutinio produkto“: iš mėšlo ar kitos organinės žaliavos išgavus energijos gamybai naudojamas biodujas, lieka kompostas – vertinga ir aplinkos neteršianti trąša, kurią ūkis ar ūkininkas gali panaudoti savo reikmėms arba parduoti“, – pasakojo M. Gintaras.
