Lietuvoje dominuojant dyzelinu varomiems lengviesiems automobiliams, jų savininkai žiemą raginami kuro bakui taikyti priešingą nei vasarą formulę: stebėti ne kiek degalų jame liko, o kiek trūksta. Atšalus orui, į rizikos grupę šalyje patenka du trečdaliai, arba beveik 770 tūkst. automobilių, kurie dėl nekokybiško ar užšalusio dyzelino gali ne tik neužsivesti, bet ir pareikalauti iki 1000 eurų kainuojančio kuro sistemos remonto.
„Statoil“ degalinės žieminiu dyzelinu pradėjo prekiauti antroje lapkričio pusėje, nes rudeniui einant į pabaigą pasitaikė ypač šaltų, dyzelinėms kuro sistemoms galinčių pakenkti orų. Sinoptikų prognozėmis, žema temperatūra turėtų pasižymėti ir gruodis, o dyzeliniams automobiliams nepalankus šaltis užplūs jau šį savaitgalį.
„Žieminis dyzelinas – prekė, kuriai negalioja standartiniai vartojimo dėsniai. Dėl to, kad dyzelinas labiau linkęs užšalti, o kuro sistemoje greičiau kaupiasi nuosėdos, specialių priedų turintis dyzelinas žiemą automobiliui yra būtinas tiek pat, kiek ir žieminės padangos. Dalis vairuotojų galvoja, kad šylant klimatui neapsimoka sukti galvos dėl degalų, tačiau žiemiški orai kaip tik ėmė pasižymėti dideliais kraštutinumais: nuo šilumos iki gilių speigų. Užtenka vos vienos labai šaltos nakties ir neparuoštą automobilį gali tekti gabenti tiesiai į servisą“, – sako „Statoil“ degalines valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.
Pasak jo, dyzeliniam automobiliui grėsmę kelia jau iki -5 laipsnių nukritusi oro temperatūra.
„Paskui naftą pastaraisiais metais pastebimai atpigus degalams, baką užpildyti žiemai skirtu dyzelinu ir palaikyti jį pilną kainuoja kur kas pigiau, nei remontuoti visą kuro sistemą. Atsižvelgdami į orų nenuspėjamumą, mes žieminiu dyzelinu paprastai pasirūpiname iš anksto, kad vairuotojai išvengtų rūpesčių“, – teigia I.Klimaitis.
Autoservisų tinklo savininkės „Tanagros“ vertinimu, pagrindinis ir aiškiausias simptomas, kad dyzelinio automobilio kuro padavimo sistemoje yra problemų, – jis sunkiau vedasi ir dėl to nebūtinai kaltas nusilpęs akumuliatorius.
„Žiemos metu rekomenduojama automobilio baką laikyti pilną, nevažinėti pustuščiu ar beveik tuščiu, net jei užsipylėte žieminio dyzelino. Tiesiog taip išvengiama drėgmės kondensavimosi bake, be to, jei bake labai maža kad ir žieminio dyzelino koncentracija – jis taip pat gali užšalti. Žiemą galioja nuostata, kad svarbiau žiūrėti, ne kiek degalų liko, o kiek jų trūksta“, – sako „Tanagros“ rinkodaros projektų vadovas Vitoldas Dzikevič.
Pasak jo, dažniausios dyzelinių automobilių problemos, kurios „išlenda“ šaltuoju sezonu: visos kuro padavimo sistemos arba kuro siurblio gedimai, kuro filtro užsikimšimas, stringanti įpurškimo sistema ar užsikimšę purkštukai.
„Jei nesilaikoma rekomendacijų ir pilamas nesezoninis arba prastos kokybės dyzelinas, tik laiko klausimas, kada šios problemos pasireikš. Kuo automobilis naujesnis, kuo jame daugiau elektronikos, tuo jo remontas kainuos daugiau. Dyzelinių kuro sistemų gedimų sutaisymas, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir gedimo sudėtingumo, gali siekti nuo 200 iki 1000 eurų“, – sako specialistas.
Pilant žieminį dyzeliną vasarinio kuro likučių iš bako siurbti nebūtina, nes degalai tarpusavyje gerai sąveikauja ir susimaišo, tačiau patariama vengti pigaus nekokybiško dyzelino.
„Susiduriame su klientais, kurie nusiperka prabangius automobilius, bet norėdami sutaupyti pila pigesnį, taip vadinamą baltarusišką žieminį dyzeliną. Toks kuras iš esmės skirtas sunkiajai kelių ar žemės ūkio technikai, nes jame yra tik nuo užšalimo saugančių priedų, tačiau nėra medžiagų, ilginančių variklio darbą, lengvinančių kuro sistemos veiklą. Bandoma sutaupyti, bet kai paaiškėja, kad po poros metų automobilį reikia reanimuoti, džiaugsmo būna nedaug“, – sako V. Dzikevič.
„Cirkle K Lietuva“ atstovo teigimu, „Statoil“ degalinių tinkle parduodamo žieminio dyzelino „Miles“ bei „Miles Plus“ kokybė atitinka aukščiausius europinius standartus, iki 3 proc. sumažina degalų sąnaudas, o specialūs priedai neleidžia variklyje kauptis lipnioms nuosėdoms.
„Dyzeliniai automobiliai populiarūs dėl savo ekonomiškumo, tačiau jų kuro sistema yra jautresnė, palyginti su varomais benzinu. Atsižvelgiant į tai, kad gyvename Šiaurės pusrutulyje ir automobilius kasdienėms reikmėms norime naudoti ir kai termometro stulpeliai nukrenta žemai, vienintelis būdas pasirūpinti kuro sistema – tinkami degalai“, – sako „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas I.Klimaitis.
„Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje benzinu arba benzinu ir dujomis varomų automobilių buvo užregistruota 422,8 tūkst., o dyzelinu – 769,5 tūkstančio.
