Specialistai tikina, kad susidomėjimas sveikos mitybos principais kasdien auga, o įsitikinimas, kad sveikas maistas yra neskanus, pamažu blėsta. Vištiena taip pat gali būti tuo pačiu metu ne tik gardi, bet ir maistinga, naudinga organizmui ir sveikatai. Viskas, ko reikia – tai žinoti, kokie gaminimo būdai yra sveikiausi bei kokias naudingąsias vištienos savybes galime prarasti netinkamai ją ruošdami.
Vištienoje – mažiau riebalų, daugiau baltymų
Pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, vištiena yra vienas geriausių pilnaverčių baltymų šaltinių.
„Vištiena turi nedaug sočiųjų riebalų ir cholesterolio, todėl ypač tinka sergantiems ar turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat lieknėjantiems ir kruopščiai skaičiuojantiems kalorijas ar sergantiems cukriniu diabetu, kuomet irgi svarbu kontroliuoti suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, – sako dietologė. – Vištiena yra vienas populiariausių gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra itin svarbūs mūsų organizmui, kadangi jie stiprina raumenis, atlieka deguonies ir geležies pernešimo, apsauginę funkcijas, taip pat padeda virškinti maistą.“
K. Jasmontienė pastebi, kad, lyginant su populiariąja kiauliena, vištienoje yra net iki 40 proc. mažiau riebalų. Vištienoje itin gausu aminorūgščių, reikalingų palaikyti optimalų organizmo funkcionavimą.
Padeda stiprinti kaulus
Vištiena taip pat yra laikoma itin naudingu mūsų organizmui būtinos geležies šaltiniu.
„Gaunant nepakankamai geležies su maistu, organizme mažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, dėl šios priežasties gali sutrikti audinių ir organų aprūpinimas deguonimi. Žmogus jaučia nuolatinį silpnumą, nuovargį, atsiranda neigiami odos, nagų, plaukų pokyčiai, blyškėja oda“, – apie geležies svarbą žmogaus organizmui kalba dietologė.
K. Jasmontienė taip pat pastebi, kad su vištiena gauname ir kitų svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ar fosforo, kurie reikalingi optimaliai kaulų struktūrai palaikyti.
Maisto prekių parduotuvėje – dėmesys produktų kokybei
Nėra abejonių – norint paruošti sveiką maistą, pirmiausia reikia įsitikinti, kad naudojame kokybiškus produktus. Specialistai teigia, kad renkantis vištieną ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiu būdu vištos buvo auginamos.
„Paukštienos kokybė pirmiausia priklauso nuo paukščių auginimo sąlygų. Mėsos pramonėje keliami itin aukšti standartai paukščių auginimui, antibiotikus draudžiama naudoti paukščių ligų profilaktikai. Nors ne visi gamintojai į tai atsižvelgia, tačiau „Kekava“ paukštynai laikosi itin aukštų gyvūnų gerovės standartų, antibiotikai paukščių auginimo procese naudojami minimaliai. Apie 90 proc. visų pulkų išauginami nenaudojant antibiotikų, likusiems 10 proc. antibiotikai naudojami tik gydymo tikslais“, – teigia Saulius Petkevičius, paukštienos gamybos įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys.
K. Jasmontienė taip pat pataria nepamiršti atsižvelgti į produktų galiojimo laiką, o atidarius pakuotę vištieną suvartoti per 24 val.
Naudoti kuo mažiau riebalų
K. Jasmontienė tikina, kad vištiena, kaip ir bet kuris kitas produktas, savo naudingąsias savybes gali greitai prarasti, kai gaminant naudojamas itin didelis riebalų kiekis.
Reikėtų vengti vištieną virti aliejuje, skrudinti, valgyti su riebiais padažais. Kaitinant aukštoje temperatūroje net ir pačius sveikiausius aliejus susidaro transriebalai, kurie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, atsiranda rizika vystytis aterosklerozei, širdies ar kraujagyslių ligoms. Sveikiausia vištieną valgyti virtą, troškintą, taip pat ruoštą orkaitėje, garuose – taigi, nenaudojant riebalų maisto ruošimui ”, – teigia K. Jasmontienė.
Gydytoja dietologė vištieną rekomenduoja valgyti be odelės – taip sumažinamas cholesterolio kiekis.
