Vasarą leisti gamtoje, paplūdimyje ar mieste su savo augintiniais įprato daugelis šunų šeimininkų. Tačiau draudikai skaičiuoja, jog kasmet fiksuojamos dešimtys situacijų, kai pranešama apie šunų užpuolimus, įkandimus ir kitus sveikatos sutrikdymus.
Dresuotojų teigimu, skaudžias nelaimes dažniausiai lemia gyvūno šeimininkų atsakomybės stoka bei pačių žmonių nežinojimas, kaip teisingai skaityti gyvūno kūno kalbą, suprasti, kada prie šuns geriau nesiartinti ir kaip teisingai elgtis, jei matote, kad šuo ketina pulti. Sveikatos sutrikdymo bylas administruojantys draudikai sako, kad skausmingų susidūrimų skaičius nemažėja, todėl verta susirūpinti, ar ne per daug pasitikime savo žinojimu, kaip reikia elgtis šalia šuns ir su juo.
Statistika nedžiugina
„Atvejų, kai žmonės nukenčia nuo šunų, skaičius išlieka stabiliai aukštas – kasmet bent po kelias dešimtis. Nors vis daugiau kalbama apie gyvūnų socializaciją, tačiau nukenčia ir suaugusieji, ir vaikai. Po tokių įvykių tenka vykti ir į gydymo įstaigas, iškęsti skausmingas vakcinas bei dezinfekcijas, siūti augintinių padarytas žaizdas. Atkreipčiau dėmesį, kad nemažai nelaimingai pasibaigiančių situacijų susiklosto kaip įprasta kasdienybės dalis – kartu leistas laikas, poilsiauta, pramogauta“, – sako draudimo bendrovės asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
Jo teigimu, situacijos, kuomet savi ar svetimi gyvūnai pasielgia neprognozuojamai, būna labai įvairios, o sužeidimai – nuo smulkių įdrėskimų, iki įkandimo į veidą.
„Daugelis šunų šeimininkų įsitikinę, kad jų šeimos nariams augintiniai tikrai nieko blogo nedarys. Deja, bet tai tikrai ne visada tiesa. Savo praktikoje turėjome atvejį, kai žmogų užpuolė iš voljero pabėgęs nuosavas šuo. Girdime ir apie itin skaudžiai pasibaigiančius atvejus, kai nuo gyvūno nukenčia šeimoje augantys vaikai. Nemažai situacijų, kuomet įkanda kaimynystėje gyvenantis šuo. Ko gero, rečiausias atvejis, kad pavojų sveikatai sukeltų visiškai nepažįstamas ir pirmą kartą matomas gyvūnas“, – dažniausias situacijas vardina A. Žilėnas.
Šunų elgsenos abėcėlės – nemokame
Kad tokios tendencijos teisingos, pastebi ir Grėtė Indičianskytė, „Wonderdog“ šunų akademijos įkūrėja ir dresuotoja. Anot jos, tikimybė, kad jus tiesiog agresyviai puls pirmą kartą matomas šuo – labai menka.
„Mažai tikėtina, kad šuo tiesiog ims ir puls, nors prieš tai su juo neturėjote jokio kontakto. Tačiau neteisingas elgesys su gyvūnu, jo siunčiamų ženklų ignoravimas gali pridaryti bėdos. Žinoti, kaip tinkamai bendrauti su gyvūnu, naudinga kiekvienam žmogui, o ypač tiems, kurie mano, kad šunys tiesiog dievina būti niurkomi ir glostomi“, – aiškina specialistė.
Dresuotoja nerekomenduoja be šeimininko sutikimo pirmą kartą matomo šuns myluoti, lenktis prie jo iš viršaus, glostyti galvą ar artintis veidu – daugumai šunų toks elgesys nėra malonus. Šuns šeimininko pareiga – informuoti, kaip teisingai prieiti pasisveikinti su gyvūnu.
„Šuo nėra žaislas ir jis neprivalo norėti būti visų paglostomas. Todėl pirmiausia reiktų ne prie gyvūno pulti, bet bendrauti su šeimininku, paklausti jo, ar tikrai galima šunį liesti, glostyti ir kaip teisingai tai padaryti. Būtina išsiaiškinti, ar šuo nieko prieš, jei jį glostys, pavyzdžiui, vaikas. Toliau labai svarbu stebėti patį gyvūną, „skaityti“ jo reakcijas ir suprasti, kad jis turi asmeninę erdvę, į kurią be akivaizdaus gyvūno sutikimo kištis nevalia“, – aiškina dresuotoja.
Agresijos akivaizdoje nesivadovaukite instinktais
Susidūrus su pirmą kartą matomu gyvūnu specialistė rekomenduoja nestovėti tiesiai veidu prieš šunį ir nestebėti jo pernelyg įdėmiai, nes tokią pozą gyvūnai dažniausiai supranta kaip konfrontaciją. Kur kas geriau stovėti šonu į gyvūną ir periferiniu žvilgsniu įvertinti, ar jis linkęs į kontaktą ir neatrodo išsigandęs, įsitempęs, ar pernelyg dažnai nesilaižo, nedreba, neskleidžia garsų.
„Tokie signalai gali būti ženklas, kad šuo kontakto nenori. Tai nebūtinai agresiją reiškiančios reakcijos, tačiau taip besielgiantį gyvūną būtina palikti ramybėje. O jei jau matote, kad šuns akys išsprogusios, matyti akių baltymai, ko ramybės būsenoje net nesimato, jo kūnas įsitempęs, jis aktyviai laižosi – tai ženklai, kad šuo yra nusiteikęs nedraugiškai arba kontakto su jumis nepageidauja“, – pranašaujančius bėdą signalus vardija G. Indičianskytė.
Specialistė pastebi, kad daugelis žmonių neįvertina fakto, kad šunys loja, kanda ar puola ir iš baimės, todėl prie akivaizdžiai išsigandusio ir dėl to dantis šiepiančio ar urzgiančio šuns taip pat nereikėtų artintis.
Tačiau jei jau atsidūrėte situacijoje, kai matote, kad šuo puola jus ar jūsų aplinkoje esantį žmogų, pagrindinė taisyklė viena – būtina išlikti ramiam.
„Natūrali daugelio žmonių reakcija yra šaukti, mosikuoti rankomis, galbūt bėgti, bet elgtis reikia visiškai priešingai. Išlikite ramūs, giliai kvėpuokite, nespoksokite į šunį ir lėtai pasisukę šonu nusisukite nuo gyvūno. Nedirginkite ir neprovokuokite šuns papildomais garsais ar veiksmais – nei švilpukai, nei šauksmai, nei kiti dirgikliai jo neatbaidys, priešingai – kels dar stipresnį jausmą, kad esate grėsmės šaltinis. Įvertinkite aplinką ir mėginkite pasinaudoti joje esančiais daiktais, pavyzdžiui, kėde, kuprine ar rankine bent jau prisidengdami kūną. Jeigu jau vyksta šuns puolimas, tuomet būtinai veidu bei pilvu gręžtis į sieną ar gultis ant žemės, kad apsaugotumėte jautriausias zonas – pilvą, kaklą, veidą“, – pataria specialistė.
G. Indičianskytės teigimu, prieš kiekvieną tokį atitikimą tikrai būna ne vienas aiškus signalas, rodantis, kad šuo yra sudirgintas, todėl didžiausia atsakomybė nelaimės atveju tenka augintinio sutramdyti nesugebėjusiam, teisingai jo kūno kalbos nenuskaičiusiam šeimininkui.
„Būtent šeimininkai privalo užtikrinti, kad šuo nekeltų grėsmės nei kitiems šunims, nei žmonėms. Viešose vietose dera šunį laikyti prisegus pavadėliu, o jeigu šeimininkas žino, jog augintis gali kelti grėsmę aplinkiniams, tai ir su antsnukiu. Net jeigu šuo ir draugiškas, šeimininkas turėtų pasirūpinti, jog jo augintinis nebėgtų prie kitų žmonių ar šunų, nes tiek žmonės gali bijoti jų augintinio, tiek ir kiti šunys į kontaktą ne visada gali atsakyti draugiškai. O norintiesiems su jūsų augintiniu draugauti, visada paaiškinkite, kaip tai padaryti, arba perspėkite, kad šiuo metu geriau prie gyvūno nesiartinti“, – sako profesionali dresuotoja.
Raimonda Mailaitė
Marketingo ir komunikacijos projektų vadovė
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
