Atrinkus 19-a šalies mokyklų, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, kartu su kitomis institucijomis, nuo šių metų pradėjo vykdyti projektą „Mokykla tėvams ir auklėtojams“. Pagrindinis jo tikslas – sukurti tvaresnį bendradarbiavimą ir toleranciją tarp mokyklos bendruomenės narių.
Pirmame etape su projektu, ugdymo modeliu „Mokykla tėvams ir auklėtojams“, pirmiausiai buvo supažindinti atrinktų švietimo įstaigų vadovai, administracijos darbuotojai, pedagogai. Juos kvalifikuoti specialistai apmokė, kokiais būdais skatinti vaiko savarankiškumą ir jo atsakomybės jausmą, kada verta jį pagirti, o kada sudrausminti, ir kokias priemones taikyti dėl netinkamo mokinio elgesio. Šioje situacijoje prievarta ir griežtos bausmės – ne išeitis.
Taip pat nemažai dėmesio buvo skiriama pedagogo ir vaiko santykių klausimams. Buvo bandoma aiškintis, kur prasideda, ir kur baigiasi vaiko ir mokytojo bendravimas, kokios yra jų ribos.
Po apmokymų, atlikus pedagogų apklausą, paaiškėjo, kad pasikeitė pastarųjų požiūris į vaikų auklėjimą. Iki šiol daugelyje mokyklų vyravo autoritarinės nuostatos: mokytojas pasakė, vadinasi – šventa. Dabar daugelis jų linkę vadovautis demokratinėmis auklėjimo nuostatomis. Jie ėmė nuosaikiau žiūrėti į būtinybę patarti, nurodyti ar apskritai daryti tiesioginę įtaką vaiko sprendimams.
„Teigiamas pasiekimas, kad pasikeitė pedagogų požiūris į vaikų auklėjimą. Jų manymu, iki šiol mokiniai buvo suvaržyti, bijojo išsakyti ar apginti savo nuomonę, nes pasikliovė griežtu mokytojo žodžiu. Dabartiniu požiūriu, pedagogai turi išklausyti mokinius, leisti jiems savarankiškai priimti sprendimus, klysti, ugdyti atsakomybę, suprasti veiksmo priežasties ir pasėkmės ryšį… Jeigu reikia, mokytojas gali nukreipti vaiką tinkama linkme, paskatinti jį ir pan.“, – sakė Rasa Dičpetrienė, VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė.
Vis dėlto, pasak apklausoje dalyvavusių pedagogų, išskyrus akademiniais klausimais, jie turi per mažai kompetencijų ir galių daryti tiesioginę įtaką mokinio asmeniniams sprendimams, užtikrinant jo emocinį ir psichologinį stabilumą. Šioje situacijoje dalį atsakomybės turi prisiimti ir tėvai, kurie, mokytojų nuomone, per mažai skiria dėmesio savo vaikų ugdymui.
Norint užtikrinti vaikų gerovę, ugdyti jų kūrybiškumą, atsakingumą ir savarankiškumą, vien pedagogų atsakomybės nepakanka. Reikia, kad ir tėvai prisidėtų prie savo atžalų mokymosi efektyvumo didinimo. Todėl pastarieji turėtų glaudžiau bendradarbiauti ne tik su vaikais, bet ir su pedagogais.
„Pedagogai turi susitarti su tėvais, kur yra kiekvieno iš jų atsakomybių ir galimybių ribos, ir svarbiausia jų laikytis. Labai svarbu ir tai, kad mokiniai girdėtų tą pačią žinutę tiek mokykloje, tiek namuose. Tik sudarius trišalį dialogą tarp pedagogų, mokinių ir tėvų, bus įmanoma užtikrinti, kad vaikas galėtų atsakingai mokytis, ugdytis savarankiškumą, atsakomybę“, – kalbėjo Inga Šablinskienė VO „Gelbėkit vaikus“ projektų vadovė.
Tęsiant projektą, rudenį bus organizuojami ugdymo modelio „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ mokymai ir tėvams. Tokiu būdu norima paskatinti juos labiau įsitraukti į mokyklų bendruomenės veiklą.
Projektas „Mokykla tėvams ir auklėtojams” įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. V-1966 „Dėl finansavimo skyrimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“.Projektui skirtos ES fondų lėšos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Projektas vykdomas 2010-2014 m.
Klaipėdos.info
