Lapkričio 23 dieną Klaipėdos koncertų salėje trečią kartą pasigirs „Marių klavyrų aidai“, primindami apie anksčiau uostamiestyje vykusį šiuolaikinės muzikos festivalį „Marių klavyrai“, kurį 1991–2006 metais organizavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyrius. Klaipėdos kamerinio orkestro, kuriam vadovauja Mindaugas Bačkus, rengiamoje programoje aidės su uostamiesčiu susijusių kompozitorių kūriniai. Iš praeities ir užmaršties sugrįš Klaipėdos miesto garbės piliečio Jeronimo Kačinsko bei Eduardo Balsio muzika.
Jeronimas Kačinskas mokėsi Stasio Šimkaus įkurtoje Klaipėdos konservatorijoje, vėliau joje dėstė. Jis subūrė miesto simfoninį orkestrą, vadovavo G. Verdi „Traviatos“ pastatymui. Klaipėdoje J. Kačinskas parašė savo garsųjį „Nonetą“. Visa tai vyko beveik prieš 80 metų.
Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę iki tol Bostone (JAV) gyvenęs lietuvių muzikas aplankė Tėvynę. Koncerte Klaipėdoje jis net dirigavo savo chorinę dainą „Beržas“. Jam buvo suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio bei KU Menų fakulteto Garbės profesoriaus vardas. Po metų garbusis kūrėjas buvo apdovanotas Lietuvos Nacionaline premija.
Klaipėdos miesto įkūrimo 740-osioms metinėms J. Kačinskas parašė kantatą-siuitą „Baltija“. Klaipėdos konservatorijos 70-ečiui jis dedikavo Trečiąjį styginių kvartetą. Jo vardu buvo pavadinta Klaipėdos II-oji muzikos mokykla.
Su uostamiesčiu glaudžiai susijusi ir Eduardo Balsio biografija. Balsių šeima gyveno Klaipėdoje 1928–1939 metais. Eduardas mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dainavo jos chore, grojo pučiamųjų orkestre. Taip pat jis žaidė futbolą ir krepšinį ne tik gimnazijos komandose, bet ir Klaipėdos rinktinėje. Lietuvos tautinėje olimpiadoje su Klaipėdos sporto sąjungos futbolo komanda jis laimėjo aukso medalį.
Vėliau E. Balsys gyveno Kretingoje, Kaune, Vilniuje, tačiau į pajūrį dažnai sugrįždavo. Jūrai – nuolatiniam gyvenimo ir kūrybos palydovui – jis skyrė nemažai savo kūrinių. Po kompozitoriaus mirties E. Balsio vardas buvo suteiktas Klaipėdos meno mokyklai.
Koncerte „Marių klavyrų aidai III“ bus atlikti J. Kačinsko Penki koncertiniai etiudai ir Eduardo Balsio „Jūros atspindžiai“. Aktyviu kontrapunktu lietuvių klasikų kūrybai pritars dabarties autorių muzika. Skambės Jono Pauliko „Liepsnojantis krūmas“, Alvido Remesos Rondo, Loretos Narvilaitės „Siena“, Antano A. Budriūno „Ištakos“ styginių orkestrui. Remigijaus Šileikos Koncerto fortepijonui ir styginių orkestrui solo partiją paskambins pianistas Petras Geniušas. Klaipėdos kameriniam orkestrui diriguos Vytautas Lukočius.
Koncertas „Marių klavyrų aidai III“ rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga. Renginio pradžia 18 valandą. Maloniai kviečiame!
KKS informacija
