Anot aplinkosaugininkų, Baltijos jūra 2010 metų vasarą žydėjo intensyviausiai per pastaruosius penkerius metus. Pasekmės skaudžios: masiškai dūstančios žuvys ir kiti jūros organizmai bei nemenkas pavojus žmogaus sveikatai. Intensyviau nei įprastai šylant orams aplinkosaugininkai nerimauja dėl galimo intensyvaus dumblių dauginimosi.
Vandens žydėjimą lemia intensyviai besidauginantys dumbliai, ir nors šis procesas šiltuoju metų laiku yra natūralus reiškinys, jį perdėtai pagreitina azoto ir fosforo junginiai, patekę į vandens telkinius.
Be to, šiltas oras, maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo ir lengvas vėjas prisideda prie nesustabdomo žydėjimo plėtimosi. „Prognozuoti, koks šiemet bus Baltijos jūros žydėjimo mastas, sunku.
Nors vanduo žydi kiekvienais metais – tai yra neišvengiama, tačiau nekontroliuojamas cheminių medžiagų vartojimas šį reiškinį labai sustiprina“, – teigia Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis.
Baltijos jūros tyrimų metu aptikta apie 30 kenksmingų dumblių rūšių, iš kurių populiariausi – melsvadumbliai, vasaros metu galintys padengti iki 60 tūkst. kvadratinių kilometrų jūros ploto.
Nusėdusi yranti masė sumažina deguonies kiekį vandenyje, o sparčiai besidauginančios melsvabakterės padengia vandens paviršių plona „žydinčia“ plėvele, kuri trukdo prasiskverbti deguoniui ir šviesai.
Daugiausiai deguonies dumbliai pasisavina irdami: jų liekanas skaido bakterijos ir taip sunaudoja itin didelius šios medžiagos kiekius.
Dėl to neišvengiamai apsinuodija bei gaišta žuvys, sutrikdomas normalus ekosistemų ciklas, o tokias vietas mokslininkai ėmė vadinti mirusiomis zonomis – apskaičiuota, jog šiuo metu jos užima šeštadalį viso jūros ploto.
Be kita ko, vandens žydėjimas kelia grėsmę laukinių bei naminių gyvūnų ir žmonių sveikatai – drąsuoliai, išsimaudę dumbliais nusėtame vandenyje, dažnai skundžiasi pilvo, galvos skausmais, gali pradėti vystytis egzema ir akių uždegimai.
Kaip kenksmingos medžiagos – azotas ir fosforas – pasiekia jūrą? Pasak Lietuvos gamtos fondo atstovų, didžiausią įtaką sparčiam šių elementų plitimui daro Baltijos jūros šalių žemės ūkio veikla.
Azotas ir fosforas įeina į mineralinių trąšų bei gyvulių mėšlo sudėtį, tad tręšiant laukus ar tiesiog pervežant iš vienos vietos į kitą nemaža trąšų dalis patenka į aplinką.
Be to, šios medžiagos labai tirpios ir su lietumi lengvai pasiekia požeminius vandenis bei upes, Kuršių marias, o galiausiai – jūrą.
Kita aktuali problema – buitinė chemija. Ar kada nors susimąstėte, jog net skalbimo miltelių sudėtyje yra fosforo, kuris ilgainiui gali pasiekti jūrą?
Skalbikliuose fosforo junginiai minkština vandenį, pagerina skalbimo efektyvumą, šalina ir neleidžia susidaryti nuosėdoms. Šie fosforo junginiai taip pat aptinkami ir kitose valymo, metalų apdorojimo saugant nuo korozijos priemonėse.
Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, jeigu rinktumėmės ekologiškas buitinės chemijos priemones, vandens žydėjimą galėtume sumažinti net 24 procentais!
Nerijus Zableckis apibendrina: „Azoto ir fosforo kiekius sumažintume naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios, išfiltruotos iš dirvų, laukų, fermų, „patręšia“ vandenis.“
Lietuva galėtų sekti Vokietijos ir Švedijos pavyzdžiu, kurios neliko abejingos aplinkos problemoms ir uždraudė arba apribojo prekybą fosfatų turinčiomis buitinėmis priemonėmis.
Mūsų šalyje kol kas apčiuopiamų sprendimų nesiimama. Be to, Lietuvoje trūksta modernių nuotekų valymo įrenginių, kurie, naudojami kartu su ekologiškomis buitinės chemijos priemonėmis, duotų dvigubai geresnį aplinkos apsaugos efektą. Tačiau kol laukiama permainų, belieka su nerimu laukti vandens žydėjimo meto., praneša „EKO redakcija”.
Klaipėdos.info
