Lietuva jau gali tiksliai įvardyti sumaniosios specializacijos prioritetines kryptis, kurias plėtos siekdama paspartinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, didinančią šalies konkurencingumą. Viena iš šešių Vyriausybės patvirtintų prioritetinių krypčių bus agroinovacijos ir maisto technologijos. Pats didžiausias dėmesys šioje kryptyje bus telkiamas į tvarius agrobiologinius išteklius, saugesnį maistą, taip pat funkcionalųjį maistą bei inovatyvų biožaliavų kūrimą, gamybą ir perdirbimą (biorafinavimą).
Šiam sprendimui buvo pritarta Vyriausybėje įvykusiame Mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos posėdyje. „Lietuva turi didelį mokslo ir verslo potencialą šalies poreikiams tenkinti perdirbant žemės ūkio žaliavas ir plečiant eksportą į Europos ir Rytų šalių bei Šiaurės Amerikos žemyno rinkas“, – tarybos sprendimą palankiai įvertino žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna, neabejojantis, kad „išmanusis“ žemės ūkis tuoj taps realybe.
Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje būtų numatytos šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų raidos kryptys bei prioritetai, reikėjo parengti artėjant naujajam 2014–2020 m. Europos Sąjungos programiniam laikotarpiui. Prasidėjus diskusijoms dėl sumaniosios specializacijos prioritetų, Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvavo nustatant pačias svarbiausias vienos iš prioritetinių krypčių – agroinovacijos ir maisto technologijos – sritis.
Lietuvos ir tarptautinių ekspertų atliktos studijos rodo, kad mūsų šalyje sukaupta pakankamai mokslo žinių apie tvarų agrobiologinių išteklių naudojimą, taip pat ir žinias apie pirminės žemės ūkio žaliavos gamybą, perdirbimą, maisto produktų gamybą, antrinį žaliavų perdirbimą ir panaudojimą, maisto žaliavų ir produktų saugą.
Žemės ūkio ministerijos informacija
