Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus praėjusių metų alkoholio produktų realizavimo duomenis, akivaizdžiai matyti, kad galutinėje lentelėje karaliauja vynas. Jo pardavimai per 2019 m. išaugo net 18 proc. Palyginimui, spiritinių gėrimų kategorijoje fiksuotas 1 proc. augimas, tuo tarpu vienintelio alaus pardavimai smuko 1,3 proc.
Alaus parduota mažiau dėl labai aiškių priežasčių: lietuviškas, šalies viduje gaminamas alus, per pastarąjį laikotarpį brango daugiausiai, nes nuo 2016 m. akcizai jam išaugo net 112 proc. – labiausiai visoje rinkoje. Alaus akcizas šiuo metu net keturis kartus viršija minimalią ribą, taikomą Europos Sąjungoje (ES), nors, ekonominiu požiūriu, nesame keturiskart turtingesni nei vidutinis ES gyventojas. Anaiptol – mūsų BVP vienam gyventojui tesiekia 80 proc. ES vidurkio.
Verslas regionuose – RegionoVerslas.lt
Reikia pripažinti, kad šiuo metu alui Lietuvoje yra pasiektos visiškos akcizo lubos – jei ir toliau jis būtų didinamas, o kitų gėrimų apmokestinimo atotrūkis išliktų toks pat, alaus industrija šalyje, tikėtina, būtų priversta trauktis. Ir tai sukeltų ekonomines pasekmes.
Alus yra išskirtinai šalies viduje gaminamas produktas, kuris labiausiai kuria pridėtinę ekonominę vertę: aludariai perka salyklą iš vietos ūkininkų, kuria darbo vietas daryklose, perka logistikos paslaugas, bendradarbiauja su vietos stiklo, plastiko gamintojais, rūpinasi aplinkosauga ir savo ruožtu didina investicijas į aplinkai draugiškų sprendimų diegimą gamyboje, esamų procesų tobulinimą.
Dar daugiau – lietuviškas alus yra ir labiausiai eksportuojamas produktas, sugrąžinantis dalį pajamų į šalies vidų. Taigi, kai vartotojai skatinami rinktis vyną ar stipriuosius gėrimus, jie kur kas mažiau palaiko šalies vidaus verslą, nes vynui ar degtinei gaminti ir parduoti pakanka importuojamų produktų.
Be to, turime atsižvelgti ir į dar vieną, labai svarbų tokios mokestinės politikos sukeltą padarinį – skirtingų gėrimų rūšių pardavimo balansą. Iki šiol Lietuvoje, kitaip nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, visos alkoholio rinkos liūto dalį – 40 proc. – užima spiritiniai gėrimai. O minėtuose ekonomiškai stipresniuose regionuose atitinkama dalis tesiekia iki 10 ar 15 proc. Todėl ten fiksuojami mažesni neatsakingo alkoholio vartojimo sukelti nuostoliai ir mažesnis alkoholio suvartojimas apskritai.
Sutinku, kad akcizai yra neblogas būdas riboti ar perskirstyti vartojamo alkoholio dalis rinkoje, skatinti atsakingą vartojimą. Tačiau šiuo metu mes judame priešinga kryptimi: vietoj, pavyzdžiui, sąlyginai silpno alkoholio – alaus – ekonomiškai vartotojui labiau apsimoka pirkti stipresnį – pavyzdžiui, vyną, nes jis yra mažiau apmokestintas.
Vyriausybės veiksmai pastaruosius dvejus metus buvo nukreipti į šios disproporcijos mažinimą ir tai yra teisingi žingsniai. Tik reiktų daugiau ryžto ir nuoseklumo, nebijant pajudinti „neliečiamuosius“, nes turbūt nenormalu, kad prieš alkoholio vartojimą kovojančios Vyriausybės valdymo metu vienos gėrimų grupės pardavimai krenta, o kitos auga dešimtimis procentų.
Saulius Galadauskas
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas
