Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, laimėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) skelbtą konkursą ir praktiką atlikusi Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, finansuojamoje iš LR biudžeto lėšų, yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius. „Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug“, – teigia G. Frišmantaitė.
Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Australiją? Ar greitai pripratote prie aplinkos, supančių žmonių? Kokie kultūriniai skirtumai jus labiausiai nustebino?
Įspūdžiai, be abejo, puikūs. Nuo pat pirmos minutės buvau apsupta labai malonių, įdomių, veiklių žmonių. Pažintis su Australija prasidėjo jau kitą dieną po kelionės. Mokyklos vadovė, kurioje atlikau praktiką, Nemira Stapleton su vyru parodė didelę dalį Adelaidės. Iš tiesų prireiktų didelio sąrašo, norint paminėti žmonių vardus, su kuriais teko bendrauti, būti pakviestai į svečius ar kelionę, kai beveik kiekviena diena nuo ryto iki vakaro buvo suplanuota. Būtent tokia aplinka leido jaustis labai ramiai. Tikriausiai daug reikšmės turi asmeninės savybės, tačiau aš čia jaučiausi labai gerai jau nuo pat praktikos laikotarpio pradžios, aplinka bei veikla man nepaprastai patiko. Kalbant apie kultūrinius skirtumus, nuolat pastebi, kad žmonės Australijoje yra nepaprastai atsipalaidavę, niekur neskuba ir dažnai mėgaujasi akimirkomis, šypsosi, na bent didžioji dalis mano sutiktų žmonių yra būtent tokie.
Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?
Pamačiusi informaciją apie tarptautinės praktikos galimybę lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse, smalsumo vedina peržiūrėjau šalis bei reikalavimus ir kiek nusivyliau pamačiusi, kad dauguma galimų praktikos vietų reikalauja pedagoginio išsilavinimo, įgūdžių, susijusių su šia sritimi. Atsižvelgiant į tai, kad mano studijų kryptis – sociologija ir antropologija, mane sudomino vienintelė vieta – Adelaidės lietuvių mokykla, kuri ieškojo studento, kuris turėtų realios praktikos darbe su vaikais, besidomintis visuomene, Lietuvos kultūra ir norintis perduoti tai vaikams Australojoje. Neturėdama daug vilčių tiesiog nusprendžiau pabandyti, visa tai man atrodė labai artima, nes kiek ankščiau dalį laiko skyriau savanorystei: teko išbandyti vadovės pareigas vaikų stovykloje, lankiau sergančius vaikus ligoninėse, globos namuose, taip pat prisidėjau prie daugelio kitų veiklų, gerumo akcijų.
Kaip minėjau, tikrai neturėjau daug vilčių, tiesiog labai norėjau bent jau pabandyti ir man pasisekė. Kai vėliau kalbėjau su mokyklos vadove, jos teigimu, pasirinkimą priimti mane į praktikos vietą lėmė tai, jog aš turėjau realios praktikos, jiems svarbiausia yra patirtis ir gebėjimas ją perduoti aplinkiniams.
Papasakokite apie savo darbo dieną, kokiomis veiklomis užsiimdavote?
Kiekviena diena buvo labai skirtinga, nes buvau labai įsitraukusi į visos lietuvių bendruomenės bei mokyklos veiklas. Mokykloje turėjau dvi grupes mokinių, kurių amžius svyravo nuo 5 iki 12 metų, vieną grupę sudarė mažesni vaikai, kitą vyresni. Pamokų metu mokėmės Lietuviškų dainų, tautinių šokių. Pamokų metu taip pat skaitėme, rašėme, mokėmės faktų apie Lietuvą, jos kultūrą, geografiją ir kt.. Tuo tarpu suaugusių lietuvių grupę mokinau lietuvių kalbos, pasakojau apie esamą padėtį Lietuvoje, jos kultūrą.
Itin vertinu galimybę sudalyvauti Europos Sąjungos ambasados Australijoje (angl. Delegation of European Union in Australia) vizite, kurio metu teko pabendrauti su švietimo ir viešųjų ryšių skyrių vadovais bei ten praktiką atliekančiomis praktikantėmis iš Prancūzijos bei Nyderlandų. Kalbėjomės apie tarptautinių mainų praktikas ir dalijomės turima patirtimi, taip pat aptarėme sudaromas sąlygas studijuoti skirtingose šalyse bei tarptautinių praktikų suteikiamas galimybes ir naudą jaunam žmogui. Praktikos metu buvau pakviesta ir į Adelaidės radijo laidą, vedamą lietuvių kalba. Interviu metu turėjau pristatyti save, savo miestą, universitetą, tikslus, papasakoti apie vykdomas veiklas.
Ar atlikdama praktikos užduotis taikėte studijų VDU metu įgytas žinias?
Visi įgūdžiai, gauti studijų metu, be abejo, buvo reikalingi, nes mano specialybė yra gana plati. Sociologinis kritinis mąstymas jau suformuotas ir, manau, jis niekada neišnyks iš mano sąmonės. Būdama Australijoje pastebėjau daug įdomių dalykų, susijusių su žmonių mąstymu, Lietuvos, jos kaitos, skirtingo gyvenimo būdo suvokimu, tam tikrų vyraujančių stereotipų. Be abejo, šie dalykai yra neišvengiami ir labai diskutuotini, man pačiai kyla daug klausimų, kurie slypi už, atrodo, savaime suprantamų dalykų, tokių kaip socialinių jėgų, visuotinių taisyklių, visuomenės normų įtakos žmonių elgesiui ir pan.
Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje? Kokias matote ateities perspektyvas, susijusias su Jūsų praktika?
Naujos žinios ir patirtys visuomet praverčia. Dar nesu tikra dėl savo tolimesnių planų, susijusių su profesine veikla, planuoju tęsti magistro studijas, bet nesu tikra ar toliau gilinsiu žinias sociologijos srityje, ar kur kitur.
Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?
Istorija labai paprasta. Rengdama bakalauro studijų baigiamąjį darbą ir norėdama minutei atitraukti mintis nuo darbų praktikos galimybę pastebėjau „Facebook“ socialiniame tinkle, VDU Sociologijos ir antropologijos paskyroje. ŠMPF internetinį puslapį atsiverčiau tik smalsumo vedina, anksčiau tokių galimybių nesvarsčiau ir neturėjau planų, susijusių su praktika. Tiesiog tuo metu mano gyvenimo etapas buvo įdomus, galvoje sukosi mintys, ką reikės veikti toliau, pabaigus bakalauro studijas, bet viskas susidėliojo taip, kaip reikėjo, todėl esu be galo laiminga.
Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?
Patarčiau nepraleisti progos ir dalyvauti, nes tai tikrai nuostabi nauja patirtis, tokios galimybės leidžia tobulėti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti. Pažinimo, gyvenimiškos bei profesinės patirties niekuomet nebus per daug.
