Tyrimais nustatyta, kad visaverčiai pusryčiai maždaug 30 procentų padidina darbingumą. Taigi jeigu laukia nelengva darbo diena, nepamirškite organizmą aprūpinti energijos atsargomis. 
Tam tinkamiausios – košės. Kruopos turi B grupės vitaminų, jie pagerina galvos smegenų veiklą ir padeda nugalėti stresą. Be to, kruopose yra sudėtingų angliavandenių. Būtent iš jų galvos smegenys gauna gliukozės, o ji skatina veikti, padeda sutelkti dėmesį.
Pats greičiausias būdas aprūpinti smegenis gliukoze – suvalgyti ką nors saldaus: šokolado, torto kąsnelį ar tiesiog gabalėlį cukraus. Tie produktai turi paprastų angliavandenių. Jie padidina kraujyje cukraus koncentraciją per pirmąsias 15 minučių pavalgius.
Tačiau, greitai didėjant cukraus koncentracijai, išsiskiria didelis kiekis insulino, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje. O sudėtingi angliavandeniai aprūpina organizmą energija beveik visai dienai.
Todėl verčiau vartoti sudėtingus angliavandenius, kuriuose gliukozė „išlaisvinama“ pamažu, tad poveikis būna ilgesnis.
Mėgstantiesiems tradicinius angliškus pusryčius – kiaušinienę su kumpiu – patartina tą patiekalą valgyti tik poilsio dienomis. Mat riebalų perteklius lėtina smegenų veiklą.
Per bandymus su laboratorinėmis pelėmis tai įrodė Konektikuto (JAV) universiteto mokslininkai. Jie vienos grupės graužikus šėrė įprastu pašaru, o kitam būriui davė gerokai riebesnį.
Praėjus mėnesiui tyrėjai atliko testą – po vieną pelę leido į labirintą ir žiūrėjo, per kiek laiko iš jo ištrūks. Tai pakartojo kelis kartus. Pasirodo, kad tie graužikai, kurie ėdė liesesnį pašarą, kur kas greičiau surado kelią iš labirinto.
Baltymai smegenų veiklai taip pat reikalingi. Jie – pagrindinė medžiaga, iš kurios susidaro organizmo ląstelės ir audiniai. Baltymai užtikrina organizmo energijos balansą. Sumažėjus baltymų kiekiui maiste, sulėtėja audinių ir ląstelių atsinaujinimas, mažėja fermentų ir hormonų kiekis. Pakankamas baltymų kiekis maiste teigiamai veikia galvos smegenų žievės funkcijas, padidina centrinės nervų sistemos tonusą.
Pasak specialistų, protinį darbą dirbančiam žmogui vienam kūno masės kilogramui reikia 1,3 gramo baltymų. Organizme nėra didelių jų atsargų, todėl baltymų būtina gauti su maistu. Daug gyvulinės kilmės baltymų yra mėsos, žuvies patiekaluose.
Tačiau valgyti reikia saikingai – jeigu skrandis prikemšamas, virškinimo metu išsiplečia kraujagyslės ir papildomai priteka kraujo į vidaus organus. Kaloringam, daug baltymų turinčiam maistui virškinti reikia nemažai energijos. Tad ji paimama iš darbui skirtos energijos, taigi galvos smegenys pradeda badauti. Be to, specialistai tvirtina, kad vartojant daug mėsos produktų gaunamas per didelis aminorūgščių kiekis.
Tai gali lemti organų ir sistemų funkcijų sutrikimus. Pirmiausia nukentės purino apykaita, inkstai ir kt.
Daug dirbantieji dažnai neturi laiko suvalgyti visaverčių pietų. Reikėtų iš anksto numatyti situaciją ir iš namų atsinešti ką nors užkąsti. Tai gali būti salotos su vištiena, kepta žuvis, mėsainis, sumuštiniai su mėsa ar sūriu ir kt. Tačiau maistas neturi būti riebus, nereikia jo gardinti kečupu, majonezu, garstyčiomis.
Pietauti būtina, nes įrodyta, kad, organizmui badaujant, smegenys funkcionuoja tris kartus blogiau.
Darboholikai turi būti ištvermingi. Tačiau stresai, konfliktai, įvairios nerimauti verčiančios situacijos sveikata iki tol nesiskundusį žmogų gali susargdinti – jis dažniausiai ima skųstis širdies negalavimais. Kad būtų užkirstas kelias ligai, reikia iš anksto pasirūpinti širdimi.
Brokoliai – būtent tos daržovės, kurios gali pagelbėti. Tos rūšies kopūstuose yra medžiagų, apsaugančių širdį nuo deguonies stygiaus. Tai paaiškėjo atlikus keletą bandymų su laboratorinėmis pelėmis.
Konektikuto universiteto mokslininkai mėnesį vienos grupės graužikams davė brokolių ekstrakto ir stebėjo, koks gyvūnėlių širdies darbas.
Palyginti su kitomis pelėmis, kurios buvo šeriamos įprastai, brokoliais mintančių gyvūnų širdis funkcionavo geriau, to organo veiklos nesutrikdė netgi didesni krūviai, be to, sumažėjo širdies raumens sutrikimai dėl deguonies trūkumo.
Apsauginį brokolių efektą, tyrinėtojų teigimu, galima paaiškinti tuo, kad jie turi tam tikrų medžiagų, stimuliuojančių baltymo tioredoksino susidarymą. Šis baltymas apsaugo ląsteles, kai sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju.
Jeigu dėl darbo grafiko dažnai nespėjama papietauti, bet vakare stengiamasi atsigriebti ir sočiai pavalgyti, mokslininkai pataria į savo valgiaraštį įtraukti brokolius. Jie naudingi ne tik širdžiai. Tuose kopūstuose yra antioksidantų, vitaminų, skaidulų, o jos gerina virškinimą, stimuliuoja imuninę sistemą.
Jei per vakarienę dažnokai valgoma kepta mėsa (ji turi kancerogenų, didinančių skrandžio vėžio riziką), vertėtų kaip garnyrą patiekti brokolius. Mat ši daržovė mažina skrandžio vėžio riziką, be to, padeda tuos kancerogenus iš organizmo šalinti. Tereikia suvalgyti tik 70 g brokolių.
Naudingi produktai:
Protinį darbą dirbantys žmonės turi valgyti visavertį maistą. Galvos smegenų ląstelėms naudingi riešutai, ypač graikiniai, nes juose yra daug vitamino E. Be to, šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą. Naudinga valgyti ir žemės riešutus. Juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti.
Iš vaisių atmintį geriausiai stiprina bananai. Juose taip pat gausu magnio bei vitamino B6.
Labai vertingos ir datulės – kalio, fosforo, magnio ir lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis. Visa tai padeda smegenų veiklai.
Atmintį gerinti pagelbsti raudonos spalvos daržovės – saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai. Iš savo valgiaraščio nereikėtų išbraukti ir ankštinių daržovių. Jose gausu B grupės vitaminų, magnio, kalcio, fosforo, kalio ir geležies.
Įrodyta, kad protinei veiklai pagerinti naudingos kruopos, ypač rudieji ryžiai. Taip pat naudinga valgyti avižų, grikių, manų kruopų patiekalus, nes jose daug vitamino B. Iš pieno produktų geriausiai rinktis neriebią varškę. Joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtino nervinėms ląstelėms lecitino, kalcio, vitamino B2. Prieskonius atminčiai stiprinti rekomenduodavo jau senovės daktarai. Ypač gerai veikia cinamonas ir imbieras, pranešama sveikatosossodas.lt tinklalapyje.
