Pasirašiusios dvišalius energijos tiekimo susitarimus su trečiosiomis šalimis, ES valstybės privalės pateikti juos Europos Komisijai vertinti. Tai įpareigoja ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintas sprendimas. ES valstybės taip pat galės gauti Europos Komisijai pagalbą derybose dėl tokių susitarimų.
Įsigaliojus šiam sprendimui, per tris mėnesius ES valstybės privalės informuoti Europos Komisiją apie visus galiojančius tarpvyriausybinius energijos tiekimo susitarimus su trečiosiomis šalimis. Taip pat bus privaloma informuoti Komisiją apie naujus susitarimus, tačiau tik po jų pasirašymo ir ratifikavimo. Komisija turės devynis mėnesius tam, kad atsakytų ES valstybėms, ar atlikus pirmąjį susitarimų vertinimą iškilo abejonių dėl jų atitikimo Sąjungos teisei.
Informuoti apie susitarimus bus galima, tačiau neprivaloma, ir prieš juos pasirašant ar pradedant derybas dėl jų. ES valstybėms pasirinkus galimybę informuoti Komisiją dėl ketinamų sudaryti susitarimų, jos galės prašyti Komisijos pagalbos derybose.
Sprendimas taip pat įpareigoja Komisiją sudaryti galimybę kitoms ES valstybėms susipažinti su pasirašytais ir ratifikuotais susitarimais, išskyrus tas nuostatas, kurias susitarimą sudariusi valstybė nurodys kaip konfidencialias.
Sprendimui pritarė 369 EP nariai, nepritarė 240, o susilaikė 14. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turi formaliai jam pritarti. EP nariai užsitikrino, kad kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai būtų teikiama šio sprendimo taikymo ataskaita.
„ES yra labai priklausoma nuo energijos importo – importuojama apie 60 proc. suvartojamų dujų ir 80 proc. naftos. Gindama Europos vartotojų interesus, ES turi kalbėti vienu balsu su išorės energijos tiekėjais. Šis sprendimas paklos pamatus koordinuotiems valstybių narių veiksmams energetikos srityje ir sumažins kainas vartotojams“, – teigė EP pranešėjas Krišjānis Kariņš (Europos liaudies partija, Latvija).
EP susirūpinęs teismų naudojimu Rusijoje politiniais tikslais
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reiškia didelį susirūpinimą prastėjančia žmogaus teisių ir laisvių padėtimi Rusijoje. EP nariai sunerimę dėl teismų politizavimo ir mano, kad neseniai priimtas nuosprendis Rusijos pankroko grupės „Pussy Riot“ aktyvistėms yra neproporcingai griežtas.
Parlamentas pažymi, kad pastaruoju metu ypač suprastėjo žmogaus teisių padėtis Rusijoje. Šalyje neseniai priimta grupė įstatymų, kurių dviprasmiškos nuostatos gali būti panaudotos opozicijos ir pilietinės visuomenės veiklai riboti. EP ragina Rusiją pataisyti nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, kad jos nebūtų persekiojamos už lėšų gavimą iš patikimų užsienio fondų, taip pat pakeisti dviprasmišką ekstremistinių veiksmų įstatymą.
EP nariai labai susirūpinę dėl Rusijos teismų politizavimo. Neproporcingai griežtas nuosprendis pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms tapo dar vienu politiškai motyvuotu opozicijos bauginimo ir baudžiamojo persekiojimo pavyzdžiu Rusijoje, pažymima rezoliucijoje. Parlamentas „tikisi, jog šis nuosprendis bus persvarstytas ir pakeistas, laikantis Rusijos tarptautinių įsipareigojimų“.
Europarlamentarai pakartotinai ragina Rusijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn kaltus dėl A. Politkovskajos ir N. Estemirovos nužudymo, atlikti patikimą ir nepriklausomą S. Magnickio ir kitų bylų tyrimą, taip pat panaikinti nebaudžiamumą ir korupciją. Savo ruožtu EP smerkia įvairiuose Rusijos regionuose priimtus teisės aktus, pagal kuriuos nusikaltimu laikoma vieša informacija apie lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę, ir panašius planus federacijos lygmeniu.
EP ragina daryti nuolatinį spaudimą Rusijai, kad ji laikytųsi ESBO nustatytų žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės ir teismų nepriklausomumo standartų. ES ir Rusijos santykiai priklauso nuo pastarosios pastangų stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms, pažymima rezoliucijoje.
EP siekia teisės spręsti dėl bankininkystės sąjungos
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pripažįsta būtinybę įsteigti bankininkystės sąjungą euro zonoje ir kviečia į jos steigimą iki galo įtraukti Europos Parlamentą kaip demokratinį piliečių atstovą. Kartu raginama tinkamai apsvarstyti kuriamos sąjungos poveikį ne euro zonos valstybėms.
Ši rezoliucija yra Parlamento atsakas į vakar Europos Komisijos pateiktus du teisės aktų projektus, skirtus stiprinti bankų priežiūrą.
Po dvejų metų Europos Parlamento raginimų ES valstybės galiausiai sutiko kurti bendrą bankų priežiūros sistemą euro zonoje. Europarlamentarai sveikina šį faktą, bet kartu reiškia susirūpinimą dėl ES valstybių ketinimų vengti skaidrumo ir demokratiškumo nesuteikiant Europos Parlamentui teisės spręsti dėl šios sistemos. Jų įsitikinimu, tuomet „procesas jokiu būdu nepaspartėtų ir netaptų veiksmingesnis, o visuomenei būtų perduota neigiama žinia tuo metu, kai plačiai pripažįstamas didesnio skaidrumo ir demokratinės paramos poreikis“. „Krizės metu visada privaloma taikyti Bendrijos metodą, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad Sąjunga sugebės iš krizės išeiti sustiprėjusi“, – pažymi EP.
Savo ruožtu europarlamentarai ragina tinkamai apsvarstyti galimą bankininkystės sąjungos euro zonoje poveikį ne euro zonos valstybėms.
Klaipedos.info
