Vanduo yra būtinas gyvybei. Žmogus be vandens žūva per kelias dienas. Gyvybiniai procesai organizme vyksta tada, kai ląstelėse yra pakankamas kiekis vandens. 
Vandens poreikis priklauso nuo klimato sąlygų, fizinio krūvio ir individualių žmogaus savybių. Troškulys įspėja apie vandens poreikį, tačiau žmonės dažnai išgeria tiek vandens, kad sudrėkintų burną. Tuo tarpu rekomenduojama per parą išgerti nuo 1,5 iki 3 litrų vandens.
Lietuvoje pagrindinis gėlo geriamo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Vandens kokybė griežtai reglamentuojama, deja ne visi turime reikiamos kokybės vandenį. Miestų gyventojai centralizuotai aprūpinami vandeniu, kuris yra saugus. Problema yra tai, kad kaimo vietovių ir priemiesčių gyventojai vartoja vandenį iš šulinių, kuris gali būti pavojingas sveikatai. Šulinių vandens kokybę lemia žmonių ūkinė veikla. Ji priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Ten, kur yra intensyviai ūkininkaujama sunku rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šulinius nitratais ir bakterijomis. Ypač pavojinga, kai į šulinių vandenį patenka nitratai, kurie žmogaus organizme virsta nitritais, o šie oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną, organizmui pradeda trūkti deguonies, pasireiškia klinikiniai simptomai: mėlynavimas, atsiranda dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Nitratai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių.
Klaipėdos apskrityje 2010 metais iš šulinių mikrobinei ir cheminei taršai nustatyti buvo atrinkta 300 vandens bandinių. 26,3% bandinių nustatyta padidinta tarša. Nuo 2008 metų pagal laboratorinių tyrimų rezultatus užterštų šulinių skaičius išaugo nuo 20,7% iki 26,3%.
Tam, kad būtume sveiki ir nebijotume gerti ir maistui naudoti šulinių vandenį, jį reikia ištirti laboratorijose. Nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, maistui naudojantiems šulinio vandenį, tyrimai atliekami nemokamai. Tam, kad būtų atlikti šie tyrimai, nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėnesių auginantys tėvai privalo šeimos gydytojus informuoti apie tai, kad maistui naudoja šulinio vandenį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos siunčia pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurie maistui naudoja šachtinio šulinio vandenį, visuomenės sveikatos centrams ir jų skyriams apskrityse, kurie privalo organizuoti nemokamus šulinio vandens tyrimus ir apie tyrimų rezultatus ir galimą pavojų informuoti vartotojus.
Nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie pavojingi teršalai nepašalinami vandenį virinant ar filtruojant įprastiniais buitiniais vandens filtrais. Apie vandens saugą, galime sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Gyventojams rekomenduojame savarankiškai išsitirti šulinio vandenį bent kartą metuose.
Klaipėdos apskrityje šulinio vandens kokybę galima patikrinti Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos Klaipėdos skyriuje Bijūnų g. 6, Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijoje Kretingos g. 62, AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tyrimo laboratorijoje Ryšininkų g. 11.
Klaipėdos.info
