Medelynai

Medelynai yra miškų urėdijos padaliniai, tam tikri žemės sklypai ar specialūs ūkiai, kur auginami medžių ir krūmų sodinukai, kuriais želdinami miškai ir sodai. Lietuvoje pirmasis miško medelynas buvo įkurtas Alytuje 1928 m., jame auginti miškui skirti medeliai: elgės, pušys, alksniai, ąžuolai ir kt. Pastaruoju metu yra paplitę ir mišrūs medelynai, kuriuose auga tiek miško, tiek ir sodo vaismedžiai ar dekoratyvinių augalų sodmenys. Be to, visos miško urėdijos turi ir daigynus, ir medelynus. Didžiausi Lietuvoje miško medelynai yra Rokiškio, Jonavos, Vilniaus, Kretingos, Dubravos, Tytuvėnų, Tauragės, Kaišiadorių, Telšių, Panevėžio miškų urėdijų.

Pakalbėkime plačiau apie Rokiškio medelyną. Jis pats didžiausias Lietuvoje, užima 81 ha plotą. Ši miškų urėdija, įkurta 1920 m., plyti šalies šiaurės rytuose. Tuo metu jai priklausė ir nemaža dalis dabartinės Kupiškio miškų urėdijos miškų. 1944 m. buvusios urėdijos ribose pradėtas organizuoti Rokiškio miško pramonės ūkis, kurio bendras plotas siekė 45 000 ha. Nuo 1958 m. Rokiškio miškų ūkis buvo ne vieną kartą pertvarkomas, keitėsi jo pavadinimas, kol galų gale 1990 m. urėdija tapo atskiru ūkiniu vienetu – Rokiškio miškų urėdija. Šiuo metu ji administruojami yra visi miškai Rokiškio rajone ir nedidelė dalis Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančių miškų. Šią urėdiją sudaro mišrūs medynai – 90 % eglynai, pušynai ir beržynai.

Medelynuose dažniausiai auginami pagrindiniai Lietuvoje augantys medžiai: pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, beržai. Dažniausiai tai būna 2–3 m. sodinukai ir 1–2 m. sėjinukai. Miško medelyno plotas įprastai būna padalintas į dvi dalis: produkuojančiąja, kurioje yra sėjinukų dauginimo ir sodinukų skyriai, ir pagalbinę.
Yra ir vaismedžių medelynų, kurie teikia didelį sodo medžių pasirinkimą. Čia galima įsigyti obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, slyvų, persikų, abrikosų, taip pat ir vaiskrūmių: juodųjų, baltųjų ir raudonųjų serbentų, šilkmedžių, riešutmedžių, lazdynų, aviečių, gervuogių, šilauogių, sausmedžių, agrastų, svarainių ir kt.

Medelynai yra nuolat kontroliuojami Valstybinės augalininkystės tarnybos. Ji suteikia leidimus įvežti augalų apsaugos produktus ne iš Europos Sąjungos valstybių ir jais prekiauti, išduoda fitosanitarinius sertifikatus ir augalų pasus, rūpinasi dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimu, sertifikavimu, patvirtinimu ir užsiima kita reikalinga veikla.

Augalams medelynuose nuolat atliekami fitosanitariniai tyrimai, dauginamos tos veislės, kurios gerai auga ir gausiai dera, yra atsparios ligoms ir šalčiams bei gero skonio ir sultingos.

Kalbant apie konkrečius medžius, dau­giau­siai Lie­tu­vos so­duo­se au­gi­na­ma obe­lų. Siek­da­mi įsi­tvir­tin­ti vie­ti­nė­je rinkoje ir at­lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­ją su importuo­ja­mais vai­siais, Lie­tu­vos medelynai teikia so­di­nin­kus, su kuriais rekonst­ruo­jami so­dai. Lie­tu­vos sodininkys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kų duo­me­ni­mis, kas­met šaly­je rei­kė­tų pa­so­din­ti per 300 ha šiuo­lai­ki­nių obe­lų so­dų.

Tam me­de­ly­nai tu­rė­tų iš­au­gin­ti per 500 tūks­tan­čių obe­lų sodinukų. Tuo tar­pu obe­lai­čių dau­gi­ni­mas sertifi­kuo­ja­muo­se mede­ly­nuo­se sie­kia apie 300 tūks­tan­čių per me­tus. Tai gerokai per ma­ži tinkamai so­di­nin­kys­tės plėt­rai užtikrinti.
Ki­ta spręs­ti­na obe­lų so­di­nu­kų pro­ble­ma – ap­si­rū­pi­ni­mas skie­pūg­li­ne me­džia­ga. Šiuo me­tu vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­mi me­de­ly­nai skie­pūg­lius dau­gi­na pa­tys, įsi­gy­ja Lie­tu­vos so­di­nin­kys­tės ir daržininkys­tės ins­ti­tu­te ar­ba im­por­tuo­ja iš Len­ki­jos me­de­ly­nų. No­rint pa­ge­rin­ti ko­ky­biš­kos sodinamo­sios me­džia­gos iš­au­gi­ni­mą, rei­kia įsteig­ti Lie­tu­vo­je eli­ti­nių au­ga­lų dau­gi­ni­mo cen­trą, ku­ris tu­rė­tų ap­rū­pin­ti ša­lies me­de­ly­nus ko­ky­biš­ka skie­pūg­li­ne me­džia­ga, kaip yra dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių.

Taigi, tiek miškų, tiek ir vaismedžių medelynai dirba tam, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau geros kokybės medienos, kad miškai būtų turtingesni laukine gyvūnija, augalija, kad žmonės galėtų pasidžiaugti miško gėrybėmis, pasisemti jėgų ir sveikatos. Medelį pasodinęs pavasarį, rudenį derliaus dar nelauk. Ši tradicija turi eiti š kartos į kartą: tėvo pėdomis pasekę vaikai galės didžiuotis gražiai augančiais medžiais. Atidavus miškui ar sodui save, jie atsilygina tuo pačiu.