Ką šiandien valgysite pietums? Galite išsikepti kepsnį, galite pasigaminti troškinį arba galite pavalgyti paprasčiausių salotų. Lygiai taip pat galite valgyti viską arba galite atsisakyti raudonos mėsos, galite atsisakyti bet kokios mėsos ar galų gale – bet kokių gyvulinės kilmės maisto produktų. Tai laisvas kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.
Jei nutarėte pasirinkti pastarajį variantą ir atsisakyti mėsos arba jau seniai nevalgote to, kas kažkada turėjo akytes ir kojytes ar apskritai – judėjo, tuomet jūs – tikrų tikriausias vegetaras. Vegetarų gali būti įvairių rūšių: veganai – griežti, visiški vegetarai, kurie nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų; ovolaktovegetarai – nevalgo žuvies, mėsos, tačiau neatsisako kiaušinių, pieno ir jo produktų; laktovegetarai – valgo pieną ir pieno produktus, o semivegetarai arba kitaip – pusiau vegetarai – nevalgo tik raudonos mėsos.
Žmonės vegetarais tampa dėl įvairiausių priežasčių – dėl religinių įsitikinimų, siekdami išsaugoti sveikesnį gyvenimo būdą, dėl solidarumo gyvūnams, manydami, jog atsisakę mėsos jie išsaugos nekalto keturkojo gyvybę, dėl kraujo grupės, kai medikai nustato, jog tam tikro žmogaus organizmui mėsa tiesiog netinka arba net gi nutinka taip, jog mėsos imama nebevalgyti tiesiog dėl mados – juk šiandien tiek daug įžymių žmonių yra vegetarai, pavyzdžiui, aktoriai Brad Pitt ar Natalie Portman ir net tokie garsūs pasaulio išminčiai, kaip Platonas ar Ovidijus buvo taip pat neabejingi gyvūnų žudymui ir iš mitybos išbraukė mėsą.
Tokio gyvenimo būdo ištakos glūdi dar senovės Azijos religijose, kur mėsos valgymas prilygo kitos gyvybės atėmimui, tikėta, jog jos pavalgęs žmogus tampa purvina, irzlia ir kraujo trokštančia būtybe.
Nustoję valgyti mėsos produktus, žmonės sako pasijutę daug geriau ir laimingesni, nebesijaučia tokie apsunkę, kaip jausdavosi suvalgę, pavyzdžiui, didžiulį jautienos pjausnį. Aštuoniolikmetė Erna mėsos nevalgo jau 6 metai. Mergina sako nejaučianti jokio neigiamo poveikio, o tik džiaugiasi, jog tapusi vegetare ji ėmė daugiau šypsotis ir pasaulis tapo šviesesnis. „Nustojusi valgyti mėsą, savo maitinimo racioną pakeičiau į košeš, įvairius pieno produktus, maistingas sriubas ir skaniausius desertus. Ar nesate bandę pavartyti vegetariškų patiekalų receptų? Oi kiek daug galima pagaminti iš bulvių, iš įvairiausių daržovių ar miltinių produktų!“ , – sakė ji.
Medicina taip pat nevengia patvirtinti, jog mėsos atsisakymas turi savų pliusų– vegetarų tarpe mažiau nutukusių žmonių, mažesnė koronarinės širdies ligos rizika, mažiau sergančiųjų hipertenzija, sumažėja virškinimo susirgimų rizika ir apskritai mėsos nevalgantys žmonės pasidaro daug žvalesni.
Tačiau viskas, kas turi privalumų, turi ir trūkumų. Neveltui jaunoms merginoms nusprendusioms atsisakyti mėsos, močiutės pirštu grūmoja „Nusilpsi, vaikeli, kas iš tavęs liks.“ Tokiuose žodžiuose yra tiesos. Nors tai, jog tik mėsoje galima rasti geležies, riekalingos žmogaus organizmui, yra mitas – šios medžiagos yra ir augalinės kilmės produktuose, vis dėl to visiškas gyvūlinės kilmės produktų atsisakymas yra gana pavojingas.
Geležies turi dauguma lapinių daržovių, žemuogės, grikių ir ryžių kuropos, tačiau būtent iš mėsos produktų šią medžiagą žmogaus organizmas pasisavina geriausiai, tad jei žmogus iš savo mitybos raciono išbraukia mėsą ir nesistengia geležies gauti kitokiais būdais, jis rizikuoja tapti kalstingosios anemijos auka. Atsisakę ir žuvies, vegetarai netenka gerai pasisavinamų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir polisočiųjų riebalinių rūgščių, kurios labai svarbios apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei hipertonijos.
Taigi, rodos, nesvarbu – būsime visiški vegetarai ar gryni mėsos valgytojai, absoliučiai sveiki nebūsime. Kaip paprasčiausiose kasdienybės situacijose tenka ne kartą įstikinti, jog bet kokie kraštutinumai turi daugiau minusų nei pliusų, taip visiškas griežtas mėsos atsisakymas ar priešingai – vien jos valgymas žmogaus organizmui gali padaryti meškos paslaugą.
Nevalgant mėsos produktų iš pirmo žvilgsnio galima pasijausti lengvesniu ir džiaugtis geresniu virškinimu, tačiau nė nemirktelėjus kraujas gali taip nusilpti, kad atsiduriama ligoninėje dėl išsekimo, tuo tarpu valgant per daug mėsos gali atsirasti tam tikrų medžiagų perteklius organizme, kurį taip pat lydi liūdnos pasėkmės.
„Manau, kad reikia valgyti viską, ką nori, jei organizmas reikalauja, o sveikata ir imunitetu rupintis kitais budais: grūdintis, sportuoti ir apskritai – sveikai maitintis.“, – sako 21 metų Liucija, visai neseniai pati mėginusi atsisakyti mėsos produktų, mat merginos organizmui jie visiškai netinka, tačiau prisipažino, kad vegetare išbuvo vos savaitę. „Mėsa man taip kvepia… O ir visiškai ją pakeisti neturėčiau kuo – nemėgstu žuvies“, – pasakojo ji.
Aišku viena – žmogui, siekiančiam išlikti kuo sveikesniam, nevertėtų kelti sau ultimatumų – „Nuo šiandien valgysiu tik daržoves“ arba „Nuo šiandien valgysiu vien mėsą“. Norint nealinti savo organizmo, pakaks subalansuoti mitybą, valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau ir tiesiog suteikti gyvenimo būdui pusiausvyros ir paversti jį harmoningu.
Griežtai draudžiama www.klaipedos.info paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti aktyvią www.klaipedos.info nuorodą kaip šaltinį.
Klaipėdos.info
